Per pastarąjį dešimtmetį į Lietuvą atėjo ne vienas lietuvių lauktas globalus prekės ženklas. Į 2013 metais duris atvėrusias drabužių tinklo „H&M“ ir baldų bei namų apyvokos parduotuvių tinklo „IKEA“ parduotuves lietuviai plūdo būriais.
2007 metais KFC restoranai lietuviams pasiūlė savo garsiųjų vištienos sparnelių, o „Pizza Hut“ – picų. Pastaraisiais metais į Lietuvą atėjo ir garsių tarptautinių viešbučių tinklų – 2018 metais atidarytas pirmasis „Marriott“ tinklo viešbutis, o 2019 metais – „Hilton“.
Prie Lietuvoje jau veikiančių garsiausių ir vertingiausių pasaulinių prekės ženklų kitais metais prisidės ir amerikietiškas greitojo maisto restoranų tinklas „Burger King“.
Lapkričio viduryje Estijos laivininkystės bendrovė „Tallink Grupp“, įsigijusi „Burger King“ franšizę, įsteigė įmonę „Tallink Fast Food Lithuania“. Estai skelbė, kad pirmuosius restoranus Lietuvoje planuojama atidaryti 2020 metais.
„Tallink Grupp“ komunikacijos direktorė Katri Link 15min informavo, kad Baltijos šalyse per penkerius metus planuojama atidaryti daugiau nei 35 restoranus ir įdarbinti daugiau nei 600 žmonių.
Globalūs prekės ženklai, dar nepasirinkę Lietuvos
Nors Lietuvos rinkoje globalūs prekės ženklai jau ne naujiena, kai kurių vertingiausių ir daugiausiai pasaulyje išsiplėtusių kavinių, restoranų ar parduotuvių tinklų vis dar neturime.
Vienas ryškiausių iki šiol Lietuvos dar nepasirinkusių prekės ženklų – „Starbucks“, kuris skelbiasi valdantis per 24 tūkst. parduotuvių 75 šalyse. Dar vienas itin pasaulyje išsiplėtęs tinklas – „Dunkin“ (buvęs „Dunkin' Donuts“), valdantis apie 10 tūkst. restoranų 36 šalyse.
Tarp garsiausių prekės ženklų, dar neatėjusių į Lietuvą, atsiduria ir internetinės prekybos gigantė „Amazon“, restoranų tinklai „Hard Rock Cafe“, „Taco Bell“, „The Cheesecake Factory“, „Chipotle“, prekybos tinklai „Carrefour“ ar „Aldi“.
Rinkodaros ekspertas Linas Šimonis 15min tvirtino, kad į Lietuvą garsius prekės ženklus sunku prisikviesti dėl mažos rinkos, todėl globalūs ženklai mūsų šalį renkasi, kai išnaudoja plėtros galimybes kitur. „Lietuvos rinka kelis kartus mažesnė negu vienas Niujorkas, todėl čia ir neskuba kai kurie garsūs vardai“, – sakė L.Šimonis.
Jis priduria, kad garsūs prekės ženklai mūsų rinkoje dažniausiai veikia per franšizę, tad jų atėjimą lemia ne tiek šių prekės ženklų noras ateiti į Lietuvą, kiek vietinių verslininkų pastangos, siekiant į savo teikiamų paslaugų krepšelį įsidėti ir garsų vardą.
„Starbucks“ ne kartą atsisakė ateiti į Lietuvos rinką
L.Šimoniui pritaria ir franšizavimo konsultacinės kompanijos „Francorp Baltic“ vadovas Lietuvai Andrius Jonelis, tvirtinantis, kad garsūs prekės ženklai neateina dėl dviejų priežasčių. Pirma, vietiniams verslininkams neretai per brangų įsigyti ir išlaikyti garsiausių prekės ženklų franšizę, o antra, net atsiradus stambiam franšizės pirkėjui, tarptautinėms įmonėms ši rinka gali atrodyti neįdomi.
„Tinklui „Starbucks“ nėra įdomu atidaryti vieną kavinę, nes jis nori normalios plėtros. „Burger King“ taip pat daug metų nėjo į Lietuvą, nes galvojo, jei ateiti, tai ateiti normaliai. O juk užsienio prekių ženklai kaip potencialią rinką mato tik Vilnių ir šiek tiek Kauną bei Klaipėdą“, – sakė A.Jonelis.
Franšizavimo ekspertas pabrėžė, kad garsiems prekės ženklams net Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepavyksta pristatyti kaip bendros rinkos.
„Juk tarp šių šalių nėra nieko panašaus, net ir kalbos skirtingos: Latvijoje nemaža dalis gyventojų yra rusai, estai labiau skandinaviški, o lietuviai kaip lietuviai. Pasaulyje daug visko yra, tad Lietuva tik mažas lašas, kuris nebūtinai įdomus dideliems prekėms ženklams. Net jeigu yra stambus verslininkas, kuris gali nusipirkti franšizę“, – tvirtino A.Jonelis.
Ekspertas pateikia konkretų pavyzdį – keletą metų jis dirbo tiek su lietuviško, tiek su užsienietiško kapitalo įmonėmis, norėjusiomis įsigyti „Starbucks“ franšizę ir atvesti šį prekės ženklą į Lietuvą. Vis dėlto „Starbucks“ atstovai net dvejus metus iš eilės atmetė šį pasiūlymą. Pastarąjį kartą neigiamą „Starbucks“ atsakymą A.Jonelio klientai gavo praėjusiais metais.
Ar lietuviams dar trūksta garsių prekės ženklų?
Nepaisant to, kad kai kurie pasauliniai prekės ženklai vis dar nenori žengti į Lietuvos rinką, tiek L.Šimonis, tiek A.Jonelis skeptiškai vertina jų poreikį Lietuvoje.
„Kai kurie iš jų yra seni dinozauriški prekės ženklai. Ar kas nors labai laukia „Dunkin“ Lietuvoje? Nieko neatsitiks, jei jų ir nebus. Juk dabar tiek naujų, įdomių, šiuolaikiškų verslų. Žmonės renkasi naujumą, modernumą, sveikumą, todėl manau, kad „Dunkin“ gyvuotų taip, kaip gyvavo „Hooters“, – mano A.Jonelis.
Priminsime, kad buvusio krepšininko Roberto Javtoko pagal amerikietišką franšizę valdytas „Hooters“ sporto baras užsidarė šių metų balandį. Beje, nesėkmingų garsių prekės ženklų atėjimo į Lietuvos rinką pavyzdžių matėme ir daugiau. Pavyzdžiui, 1996 metais į Lietuvą atėjęs restoranų tinklas „McDonalds“ dešimtmetį beveik nesiplėtė, o britiškas prekybos tinklas „Marks&Spencer” iš viso pasitraukė iš Lietuvos rinkos.
L.Šimonis priduria, kad elektroninės prekybos amžiuje lietuviai gali rasti būdų įsigyti garsų prekės ženklą, net jeigu juo nėra prekiaujama Lietuvoje.
„Dabartinėje elektroninės prekybos eroje yra labai sunku ko nors nesugebėti nusipirkti Lietuvoje. Net tuo atveju, kai užsienio įmonė kokių nors prekių tiesiogiai į Lietuvą nesiunčia, egzistuoja bent kelios platformos, leidžiančios įsigyti prekę Amerikoje ar kitoje šalyje naudojantis vietiniu amerikietišku adresu ir parsisiųsti ją į Lietuvą. Labai retas atvejis, kad kažko negalėtum nusipirkti“, – mano L.Šimonis.
Tarptautinių prekių ženklų gausa patraukli turistams
Vis dėlto rinkodaros ekspertas L.Šimonis pripažįsta, kad globalių prekės ženklų atėjimas duoda naudos ir šaliai.
„Kai Lietuvoje turistas mato tuos pačius tarptautinius prekės ženklus, jam viskas aišku: čia Vakarų Europa, ne Rytų. Aplink matyti pažįstamus prekės ženklus reiškia ir saugumą – tai sava, aiškiai prognozuojama saugi šalis. Pavyzdžiui, Baltarusijoje to nematydamas vakarietis svarstytų, ar čia saugu. Užsienietis net nebūtinai turi norėti lankytis tose užsienio tinklų kavinėse ar restoranuose, bet tai, kad globalus prekės ženklas turi savo padalinį, jam rodo, kad viskas šioje šalyje tvarkoje. Turizmo požiūriu, tai yra labai svarbu“, – apibendrina L.Šimonis.
