Kai „Google“ įkūrėjai Larry Page'as ir Sergejus Brinas gruodį pasitraukė iš užimamų vadovaujančių pareigų, tai kompanijoje pažymėjo eros pabaigą. Nėra visiškai aišku, kas paskatino vadovus pasitraukti, tačiau ilgamečiai įmonės darbuotojai, kurių daugelis taip pat paliko bendrovę praėjusiais metais, kalba apie didžiulį kultūrinį pokytį, kuris vyko per visus 2019-uosius.
Pokyčiai apima susirinkimus, žmogiškųjų išteklių procesus, vadovybės skaidrumą.
Kontroliuojančios įmonės „Alphabet“ vadovas Sundaras Pichai spalį pripažino, kad kyla iššūkių užsitikrinti pasitikėjimą kolektyve, kurį sudaro daugiau nei 100 tūkst. žmonių. Buvęs „Google“ žmogiškųjų išteklių direktorius Lazlo Bockas anksčiau „Bloomberg“ teigė, kad „Alphabet“ yra „kitokia kompanija, nei buvo anksčiau“.
Pokyčiai pastebimi ir išorėje. Privataus kapitalo įmonės „Andreessen Horowitz“ partneris Martinas Casado vasarą pasidalijo įrašu tviteryje: „Smegenų nutekėjimas iš „Google“ dabar yra stulbinantis. Kas, po velnių, ten dedasi?“
Buvę darbuotojai CNBC teigia, kad esminis lūžis įvyko 2018-aisiais, kai įmonė nustojo iš anksto komunikuoti apie įvairius sprendimus. Tada pasirodė naujienos apie slaptą „Google“ planą „Project Dragonfly“ – tai cenzūruotas paieškos variklis, skirtas Kinijos rinkai. Viduje apie šį projektą buvo žinoma tik tiems, kurie prie jo dirbo.
Vėliau bendrovė atšaukė šį projektą, kai dalis darbuotojų išreiškė susirūpinimą dėl didelio slaptumo. Dalis darbuotojų apskritai paliko įmonę.
„Prieš keletą metų niekas nebūtų nė pagalvojęs, kad bus įgyvendinami slapti projektai, keliantys įvairių etinių klausimų“, – teigia buvęs 6 lygmens „Google“ inžinierius Raphas Levienas, čia dirbęs 11 metų. Pasak jo, buvo peržengta riba ir atsirado pojūtis, kad „Google“ keičiasi.
Kitas programinės įrangos inžinierius Robertas Lordas taip pat tikina, kad bendrovė nusigręžė nuo atvirumo ir laisvo mąstymo kultūros.
Mini didelę biurokratiją, nederamą vadovų elgesį
Darbuotojai išskyrė dar vieną nuvylusį atvejį, kai buvę vadovai, tarp jų „Android“ bendraįkūrėjas Andy Rubinas, gavo „auksinius parašiutus“, nors buvo nustatyti nederamo seksualinio elgesio atvejai.
„Kai jie gavo išmokas, tai buvo lyg smūgis į pilvą. Nenorėjau jaustis, lyg dirbčiau didelei blogio korporacijai“, – teigia R.Lordas.
9 metus „Google“ dirbęs Colinas McMillenas teigia, kad kompaniją paliko neturėdamas kito darbo pasiūlymo, kadangi jautėsi nebegalįs būti šios kompanijos dalimi. Jis įvardijo priežastis: „Dragonfly“, skaidrumo trūkumas ir prastas vadovybės krizių valdymas.
Darbuotojai kalba, kad „Google“ buvo grįsta pasitikėjimu, ir jei kompanija nori būti sėkminga, ji turės atgauti pasitikėjimą per skaidrumą ir atsakomybę.
Ilgalaikiai „Google“ darbuotojai vertina, kad kultūra ėmė keistis po to, kai kompanijos darbuotojų skaičius išaugo virš 100 tūkst. Daugelis jų nėra samdomi darbuotojai, o dirbantys pagal atskiras užsakymų sutartis, rašo CNBC.
Biurokratija yra viena pasekmių, kai bendrovė tapo „per didelė“. Anksčiau su vadovais betarpiškai bendravę darbuotojai dabar jaučia didėjančią atskirtį.
Dar vienas pokytis, nuvylęs darbuotojus, – pasikeitimai personalo valdyme. Anksčiau darbuotojai galėjo kreiptis į savo vietinius žmogiškųjų išteklių atstovus, tačiau pernai įvesta tvarka, kai darbuotojų užklausos tvarkomos eilės būdu.
12 metų dirbusi Claire Stapleton teigia, kad darbuotojų poreikiais rūpinasi nutolę ir su situacija nesusipažinę asmenys – ji pati kreipėsi į personalo specialistus, tačiau buvo sujungta su skambučių centru Čikagoje, kur kalbėjosi su ką tik mokslus baigusiu jaunuoliu, davusiu prastus patarimus.
Viena darbuotoja skundėsi dėl to, kad vadovas laidė diskriminacines užuominas apie nėščias moteris, tačiau apie tai pasiskundus vidinis tyrimas nebuvo pradėtas, kol neįsitraukė advokatai.
