Įtariama, kad Bavarijoje įsikūrusi „Siemens“, kurios ryšiai su Graikija siekia XIX amžių, papirkinėjo įvairius pareigūnus, kad galėtų gauti vieną pelningiausių sutarčių šalyje, kai praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio pabaigoje buvo atliekamas didelės apimties telefonų tinklų atnaujinimas.
Praėjusį mėnesį Graikijos apeliacinis teismas paskelbė 22 nuosprendžius byloje, įskaitant nuosprendžius buvusiems „Siemens“ vadovams ir bankininkams.
Pirmadienį teismas skyrė 15 metų įkalinimo bausmes buvusiam vietiniam „Siemens“ vadovui Michaliui Christoforakosui, kuris pabėgo į Vokietiją daugiau nei prieš dešimtmetį, ir jo pavaduotojui Christosui Karavellasui, kuris taip pat pabėgo iš šalies.
Teismo procesas prasidėjo 2015 metais, tačiau pats tyrimas pradėtas daugiau nei prieš dešimtmetį. Per šį laiką dešimt kaltinamųjų mirė.
2011 metais parlamento komitetas nustatė, kad išpūstos sutarčių kainos dešimtajame dešimtmetyje šaliai kainavo mažiausiai 2 mlrd. eurų.
Pasak šaltinių iš Graikijos teisėsaugos sistemos, „Siemens“ kyšiams Graikijoje išleido maždaug 70 mln. eurų.
Manoma, kad dalis tų pinigų pateko į įvairių aukštų Graikijos pareigūnų, tarpininkavusių sudarant sutartis, kišenes.
Parlamentiniame komiteto veikloje dalyvavo 15 ministrų arba buvusių ministrų iš tuometinių dviejų pagrindinių partijų – „Pasoko“ ir „Naujosios demokratijos“, kurios pakaitomis perimdavo valdžią pastaruosius tris dešimtmečius.
Du buvę „Pasoko“ partijos atstovai – buvęs partijos strategas ir tuometinio premjero Costo Simitis padėjėjas – prisipažino ėmę kyšius iš „Siemens“.
Vienas iš jų 2017 metais buvo nuteistas lygtine bausme, o kitas praėjusį mėnesį buvo išteisintas.
