Į 15min redakciją kreipėsi Agnė (vardas žinomas, pakeistas) ir pasidalino savo istorija.
Pavasarį su vyru nutarusi įsirengti saulės jėgainę, modulius šeima pirko iš internetinę parduotuvę turinčios MB „Desama“, susivilioję šios siūlomomis mažomis kainomis. Šią įmonę įkūrė buvęs futbolininkas Mindaugas Zlatkus.
„Daug domėjomės, svarstėme, ar galime pasitikėti prieš porą mėnesių įsteigta įmone. Kaina suviliojo, tad bandom! MB „Desama“, kurios direktorius bei įmonės savininkas garsusis Lietuvos futbolininkas, Mindaugas Zlatkus, kaip galima nepasitikėti“, – pasakojo moteris.
Tačiau kovo pabaigoje-balandžio pradžioje užsakius modulius ir sumokėjus avansą, šeima galiausiai nesulaukė nei modulių, neatgavo ir to paties avanso.
„Pradžioje viskas buvo gerai – atvažiuokite į Kauną, pasiimkite modulius, tik avansą įmeskite“, – pokalbius su „Desama“ vadovu prisiminė Agnė.
-
Du atsiskaitymo būdai saulės elektrinių savininkams šiemet brango, vienas pigo, o ketvirtas – prisidėjo: kurį rinktis?
-
Nuotolinės saulės elektrinės paleidimas atidėtas tris kartus: „Laikas eina, saulė jau aukštai, o elektros dar nėra“
-
Seimo komisijoje – siūlymai įvesti galios mokestį gaminantiems buitiniams vartotojams
Kai avansas buvo pervestas, prisimena pašnekovė, pardavėjas pradėjo tempti laiką.
„Avansas pervestas ir tada prasideda šiandien negaliu, rytoj. Rytoj išjungtas telefonas. Poryt atsiprašymas. Ir vėl iš pradžių. Prašymai grąžinti avansą ignoruojami, priėjome iki pareiškimo policijoje“, – rašė skaitytoja.
Kalbėdama su15min moteris prisiminė, kad MB „Desama“ vadovas M.Zlatkus teigė, jog modulius turi vietoje, tačiau negali jų greitai pristatyti.
„Mes susitarėme, kad mes atvažiuojame į Kauną ir juos pasiimame. Atvažiuojame į Kauną ir jis nekelia ragelio. Jis kitą dieną atsiprašo ir pasiūlo atvažiuoti kitą dieną. Ateina kita diena – ir vėl jo niekur nerasi“, – sakė moteris.
Tiesa, moduliais šeima galiausiai apsirūpino, tačiau užsakė juos iš kitos įmonės, tad dabar tiesiog laukia sumokėto avanso.
Susisiekus su MB „Desama“ vadovu M.Zlatkumi, šis savo klaidų neneigė – tikino, kad kilo bėdų su saulės modulių konteinerio atsiėmimu, o jis pats klientams tiksliai neiškomunikavęs situacijos.
„Be apyvartinių pinigų, avansiniu būdu buvo užsakytas konteineris, kadangi nauja įmonė. Be pilno apmokėjimo, o kada nori pasiimti tą konteinerį, turi sumokėti pilną įmoką. Reikėjo iš karto viską pasakyti klientams“, – aiškino pašnekovas.
Jo teigimu, iš pradžių buvo daugiau modulių užsakovų, todėl problemų dėl pinigų konteinerio atsiėmimui M.Zlatkus nematė. Tačiau kai kuriems jų atsisakius, laiku atsiskaityti su tiekėju nepavyko – modulių konteineris iki šiol neatsiimtas, skaičiuojami ir delspinigiai.
Įmonės vadovas sakė, kad netrukus tikisi reikalingas lėšas surinkti.
Mažosios bendrijos veikla šiuo metu „pristabdyta“. Anot M.Zlatkaus, jei nauji klientai nori užsisakyti didesnį kiekį, jis pasako, kad šiems reikės ilgiau palaukti.
Pašnekovas pripažino, kad nutęsti terminus, klientams žadėti vis naujas datas ir „pūsti burbulus“ buvo jo klaida. Su kai kuriais klientais jis teigia jau susitaręs, o dalis dėl neatgautų pinigų kreipėsi į policiją, patvirtino jis.
M.Zlatkus 15min pasakojo su pareigūnais jau bendravęs, paaiškinęs, kad tai nėra sukčiavimas, todėl dabar jis įpareigotas avansus klientams grąžinti kuo greičiau.
„Išsiunčiau šiandien [gegužės 9 d.] laiškus tiems, kam reikia, atsiskaitysime šią savaitę“, – 15min žadėjo jis.
Po straipsnio pasirodymo, į redakciją kreipėsi ir M.Zlatkaus tėvas, buvęs verslininkas Renaldas Zlatkus. Jis taip pat žadėjo, kad visi avansai bus grąžinti:
„Tikrai pažadu šeimos vardu, kad visus avansus padengsime ir išspręsime problemas, kad ateityje tokių dalykų nepasikartotų. Dviejų savaičių laikotarpyje avansai arba užsakytos prekė bus grąžintos“, – kalbėjo jis.
Saulės energijos asociacijos vadovas: visuomet gerai patikrinkite įmonę ir sąlygas
Lietuvos saulės energijos asociacijos (LSEA) vadovas Andrius Karazinas 15min komentavo, jog jam „liūdna girdėti, kad rinkoje atsirado tokių nederamo elgesio atvejų“.
„Kiekvienais metais pastebime didelį naujų įmonių prieaugį, kurios tiek įrengia saulės elektrines, tiek ir parduoda įrangą. Visais atvejais siūlome pirkėjus būti budrius ir kruopščius renkantis ne tik įrangos gamintojus, tačiau ir įrangos tiekėją ar saulės elektrinės rangovą. Tikrai nemaža dalis gyventojų renkasi pigiausią pasiūlymą, neatsižvelgdami į naudojamų medžiagų kokybę, rangovo ar gamintojo patirtį“, – 15min komentavo jis.
Norintiems išsirinkti patikimą tiekėją, jis rekomendavo patikrinti pardavėjo ar rangovo reputaciją.
„Peržiūrėkite atsiliepimus įvairiose, jums prieinamose platformose. Būkite budrūs, jei įmonė iš kurios ketinate įsigyti įrangą atsiliepimų neturi arba šie kelia abejonių“, – sakė jis.
Kitas svarbus žingsnis – patikrinti pardavėjo ar rangovo mokumą – ar šis neturi skolų valstybei. Šią informaciją galima sužinoti, pavyzdžiui, rekvizitai.lt puslapyje, įvedus įmonės iš kurios ketinama įsigyti įrangą pavadinimą ar kodą.
Taip pat reikėtų patikrinti, ar Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje nėra skundų ar pranešimų apie įmonę iš kurios ketinama įsigyti įrangą ar rangos darbus.
„Nemokamas sūris tik pelėkautuose – saulės moduliai, keitikliai ar konstrukcijos, tikėtina, kad negali būti ženkliai mažesnės kainos už rinkos vidutinę kainą. Pasidomėkite, kieno sąskaita yra taupoma: Galbūt saulės moduliai yra ne aukščiausios kokybės (A gaminio klasė)? O turintys vizualinių pažeidimų (B gaminio klasė) ar net elektrotechninių pažeidimų (C gaminio klasė)? Galbūt galios keitiklis (inverteris) yra skirtas ne Lietuvos rinkai? Ar įranga turi reikalingas atitikties deklaracijas, CE ženklinimą?“, – vardijo pašnekovas.
Jis taip pat patarė pasidomėti, ar pardavėjas ketinamus įsigyti įrenginius iš tiesų turi sandėlyje – galbūt šis bus užsakytas iš gamintojo tik po jūsų apmokėjimo?
Pirkėjas pagal civilinį kodeksą dėl produkto garantijos pirmus du metus gali kreiptis į pardavėją, rangovą arba gamintoją. Vėliau – dažniausiai tik į gamintoją.
„Galimai prieš keletą mėnesių įsikūrusios įmonės, neturinčios garantinio aptarnavimo patirties ir nevertindamos šių kaštų susidurs su sunkumais ir šių įsipareigojimų tinkamai neįvykdys. Tai gali pirkėjui sukelti papildomų rūpesčių, kadangi tokiu atveju šis turėtų bendrauti tiesiogiai su gamintoju, kuris nebūtinai yra Europoje“, – nurodė A.Karazinas.
Prieš sudarant įrangos pirkimo-pardavimo sutartį galima tiksliai išsiaiškinti – kur yra įranga, kada ir kokiomis sąlygomis ši bus pristatoma.
A.Karazinas taip pat siūlo patikrinti, ar pardavėjas priklauso jo vadovaujamai Lietuvos saulės energetikos asociacijai.
„Be abejo, tai nėra garantija, nėra privaloma sąlyga, bet LSEA kelia aukštus reputacijos reikalavimus savo nariams, todėl tokių atvejų rizika dirbant su asociacijos nariais ženkliai mažesnė“, – komentavo jis.
Esant sutarties įsipareigojimų nevykdymui visuomet kreipkitės į į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą ar įtariant sukčiavimo atvejį – į policiją, patarė pašnekovas.
