Byloje pareiškėjas UAB ,,Gargždų geležinkelis“ ginčija Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus sprendimą „Neskirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų 2019–2020 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu UAB „Gargždų geležinkelis“. Byloje keliami procedūros, kuria remiantis skirstomi geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, taip pat taisyklių, kuriomis remiantis prioritetas dėl perpildytų geležinkelio ruožų skiriamas konkrečioms geležinkelio įmonėms, taikymo klausimai. Pareiškėjas teigia, kad Lietuvoje nustatytos prioritetų taikymo taisyklės, kai pajėgumai prašomi dėl perpildytų geležinkelio ruožų, palankios įsitvirtinusiam subjektui – nacionaliniam vežėjui AB „Lietuvos geležinkeliai“ ar jo dukterinėms įmonėms.
Nagrinėjamu atveju ginčui aktualūs 2012 m. lapkričio 21 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (toliau – Direktyva), įgyvendinimo Lietuvoje klausimai. LVAT, įvertinęs bylai aktualų nacionalinį teisinį reguliavimą ir ESTT jurisprudenciją, nutarė, jog siekiant išsklaidyti kilusias abejones dėl ginčo santykiams aktualių Europos Sąjungos teisės normų aiškinimo ir taikymo, yra tikslinga kreiptis į ESTT.
LVAT Europos Sąjungos teisminei institucijai pateikė šiuos konkrečius klausimus:
1) ar Direktyvos 47 straipsnio 4 dalies pirmą ir antrą sakinius reikia vertinti, kaip vienareikšmiškai draudžiančius nustatyti nacionalinį teisinį reguliavimą, pagal kurį perpildytos infrastruktūros atveju pajėgumų paskirstymo metu galima atsižvelgti į geležinkelių infrastruktūros panaudojimo intensyvumą? Ar šiam vertinimui reikšmės turi tai, ar geležinkelių infrastruktūros panaudojimo rodiklis yra susietas su faktiniu šios infrastruktūros panaudojimu praeityje, ar planuojamu panaudojimu atitinkamo tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu? Ar šiam vertinimui turi reikšmės Direktyvos 45 ir 46 straipsnių nuostatos, suteikiančios plačią diskreciją viešosios infrastruktūros valdytojui ar sprendimus dėl pajėgumų priimančiam subjektui derinti prašomus pajėgumus ir šių nuostatų įgyvendinimas nacionalinėje teisėje? Ar šiam vertinimui turi reikšmės aplinkybė, kad konkrečiu atveju infrastruktūros perpildymas konstatuojamas dėl pajėgumų, kurių prašo dvi ar daugiau geležinkelio įmonių dėl tų pačių krovinių vežimo?
2) ar Direktyvos 45 straipsnio 2 dalies nuostata, kad „sudarant ir derinant traukinių tvarkaraštį infrastruktūros valdytojas konkrečioms paslaugoms gali suteikti pirmumo teisę, tačiau tik atsižvelgdamas į 47 ir 49 straipsnių nuostatas“ reiškia, kad infrastruktūros valdytojas gali taikyti nacionalinę prioriteto taisyklę ir tais atvejais, kai nėra konstatuojamas infrastruktūros perpildymas? Kokia apimtimi (remiantis kokiais kriterijais) infrastruktūros valdytojas, prieš konstatuodamas infrastruktūros perpildymą, turi suderinti prašymus skirti traukinio linijas ir pasikonsultuoti su pareiškėjais Direktyvos 47 straipsnio 1 sakinio pagrindu? Ar minėta konsultacija su pareiškėjais turi apimti įvertinimą, kad du ar daugiau pareiškėjų pateikė konkuruojančius prašymus dėl tų pačių krovinių (prekių) vežimo?
Administracinės bylos nagrinėjimas sustabdytas iki bus gautas ESTT prejudicinis sprendimas.
