15min apsilankė vienoje iš moderniausių fotovoltinių elementų ir saulės modulių gamykloje, kurią valdo bendrovė „Soli Tek“. Čia sukurta per 60 darbo vietų, o lietuviški saulės moduliai išsikovoja vietą po Europos saule.
Su kinais mastu ir kaina nepakonkuruosi, tačiau lietuviai pasiūlė išskirtinių produktų namams, dėl kurių Azijos gamintojai nesiterliotų rankų.
„Soli Tek R&D“ energetikos tyrimų bendrovės vadovas Julius Denafas atsidūsta, kad patekti į šią rinką nebuvo paprasta – nuo 2013 m. veikianti gamykla tik šiemet, panašu, dirba „į pliusą“. Tačiau dabar auga ir gamybos apimtys, ir modulių paklausa.
Nors 90 proc. savo gaminių bendrovė eksportuoja į Europą, viliamasi, kad naujais produktais susidomės ir lietuviai – saulės moduliai nuo ankstaus ryto „pradeda dirbti“, ir net tamsią žiemos dieną parūpina 10-20 procentų deklaruotos galios.
Atsisuko į produktus namams
„Soli Tek“ veiklą pradėjo gamindama fotovoltinius elementus – tai maži kvadratėliai, kuriuos galima įžvelgti kiekviename saulės elektrinės modulyje. Tačiau vien iš to verslas menkas – klientai dažniau renkasi galutinius produktus, t.y. pačius modulius.
„Turime kelis produktus. Tiek standartinius modulius, kurie įmontuojami aliuminio rėmuose. Stiklas jį dengia iš vienos pusės, o apačioje – baltas plastikas. Tačiau gaminame ir geresnius modulius, dvipusius, kur iš abiejų pusių modulį dengia stiklas. Tokius modulius galima integruoti į pastatų fasadus – taip pat gali būti naudojami ir vietoje stogo dangos“, – aprodo gamyklą J.Denafas.
Jis aiškina, kad netgi ir apatinė modulio pusė gali generuoti elektros energiją – šviesa vis tiek ją pasiekia.
„Nesvarbu, kaip tokį modulį įrengsi į saulės parką, jau gausi 10-15 proc. papildomos elektros energijos. Jei tokį modulį pakelsi aukščiau nuo žemės, o apačioje bus šviesesnis gruntas, kad būtų daugiau atspindžių nuo žemės, tada galima kalbėti apie 20-25 proc. papildomos elektros energijos iš to paties ploto. O maksimalus prieaugis gaunamas tuomet, kai dvipusis modulis montuojamas su vienos ašies saulės sekikliu“, – sako J.Denafas ir patikina, kad tokiu atveju galima gauti ir 50 proc. papildomos energijos.
Lietuviai, pasak jo, žvelgia ir toliau į ateitį – prisijungė prie „Horizon“ projekto, siekiančio sukurti dar efektyvesnius ir taupesnius saulės modulius, kuriuose keli sluoksniai sugertų skirtingas šviesos spektro dalis.
„Įprastų monokristalinių modulių efektyvumas laboratorijoje pasiektas apie 27 proc., kai šiuo metu vidurkis gamyboje – apie 21 proc. Priklausomai nuo to, ką dedi, manau, galima peržengti ir 30 proc. efektyvumą“, – sako J.Denafas.
Jis patikina, kad „Soli Tek“ gaminami moduliai niekuo nenusileidžia rinkoje esantiems analogams, galima rasti ir brangesnių modulių, ir pigesnių.
„Visada yra kur pasitempti. Norint išlikti rinkoje, kad tavo moduliai būtų perkami, kasmet turi jo galią padidinti bent 10 vatų, jei ne daugiau. Tuo pat metu kaštai mažėja. Mes esame maži ir negalime diktuoti galutinės kainos. Turime spėti į traukinį tiek su pasiūlyta galia, tiek ir kaina“, – aiškina J.Denafas.
Tačiau, siekiant išskirtinumo, įmonė telkiasi į produktus, skirtus specialioms nišoms.
Atsipirktų per 6-10 metų
„Soli Tek“ vadovas skaičiuoja, kad Lietuvoje saulės moduliams atsipirkti prireiktų maždaug dešimtmečio, nors jie gali veikti ir kelias dešimtis metų.
„Investicija gali skirtis kiekvienoje šalyje, kiek saulės šviesos tenka tam moduliui ir nuo paties projekto. Bet galima sakyti – nuo 6 iki 10 metų laikotarpyje atsipirks“, – sako J.Denafas.
Modulio tiesiai prie šaldytuvo jungti nepavyks – gaminama nuolatinė srovė, o elektros tinkle – kintama. Todėl reikalingi inverteriai, keičiantys srovę ir reguliuojantys įtampą. Be to, prireiktų sutarties ir su ESO, kad ši pagamintos elektros perteklių už atitinkamą mokestį „pasaugotų“ ir patiektų atgal, kai moduliai elektros negamina.
Grūdinto stiklo modulis, pasak jo, kainuoja apie 55 centus už vatą galios (W) – 300 W modulis atsieitų apie 165 eurus. Idealiomis sąlygomis toks modulis kilovatvalandę elektros pagamintų per kiek daugiau nei tris valandas.
„Kai turime stiklas–stiklas variantą, toks modulis labiau atsparus aplinkos poveikiui ir per ilgą laikotarpį prarandama mažiau galios. Antras jų išskirtinumas – pritaikomumas. Mūsų stiklas–stiklas modulis tinkamas integruoti į pastatus, ir ką mes šiuo metu gana plačiai parduodame – tai pakeičiame stogo dangą stiklas-stiklas moduliais“, – sako J.Denafas ir patikina, kad netgi po 30 metų saulės modulis gali patiekti apie 90 proc. pirminės galios.
Jis pažymi, kad įprasti moduliai pigesni – apie 30 centų už 1W galios.
„Vasaros metu tikrai galima tikėtis netoli tos galios, kuri yra išmatuota, nes šviesos kiekis maždaug ir būna tame lygmenyje. Aišku, žiemos metu, rudenį, mes stebime ir savo saulės elektrinės veikimą, gamyba krenta ir lieka 10-20 proc., jei yra visiškai apsiniaukusi tamsi diena. Bet ji vis tiek dirba, ir gamina, nėra, kad išsijungia“, – patikina J.Denafas.
Jis patikina, kad kruša tokių stogų iš saulės modulių nesuskaldys.
„Garantija nėra mūsų sugalvota, viskas yra sertifikuojama. Visuomet siunčiame modulių partiją į laboratoriją Vokietijoje, ten jie praeina nemažai degradavimo testų: klimato kameros, temperatūra, šaltis, drėgmė, įvairūs mechaniniai testai, juos lanksto, daužo, žiūri kaip atsparūs krušai. Iš ledo gabaliukų šauna ir žiūri, ar atsparus krušai, ar neskyla stiklas, ar neskyla saulės elementas viduje“, – sako J.Denafas.
Įsibėgėja po sudėtingo starto
Pasak J.Denafo, saulės modulių gamybos verslo pradžia buvo sudėtinga – pradėta nuo nulio, nebuvo nei klientų, nei partnerių. O šiuo metu „Soli Tek“ gamina apie 170 tūkstančių modulių per metus, tai sudarytų maždaug 50 MW galios parką – tokia yra vieno iš dviejų Kauno hidroelektrinės agregato galia.
„Ta idėja kilo 2009 m., bet užtruko, kol projektas buvo realizuotas. Saulės elementų gamybą pradėjome 2013 metais, pora metų vėliau pradėjome gaminti ir modulius“, – sako J.Denafas.
Tuomet, anot jo, teko ieškotis, kam modulius parduoti.
„Pradėjome ne nuo didelių pardavimų, bet pastatėme vieną saulės elektrinę Malaizijoje, 1,5 megavato. Tai davė startą įmonei – prasidėjo ir smulkesni užsakymai, ir privačių namų savininkai pradėjo domėtis integruotais sprendimais. Taip pat ir didesnės elektrinės pradėtos diegti. Po Malaizijos sekė Vokietija, Prancūzija, Olandija, Italija, o visai neseniai atsirado ir Skandinavija – ten žmonės pradėjo ieškoti sprendimų ne dideliems saulės parkams, bet privatiems namams. Ir tas pasiteisino“, – sako J.Denafas.
Jis aiškina, kad pagrindinė saulės modulių gamyba sutelkta Azijoje, tačiau ten gaminami daugiausia standartiniai moduliai, kurie įrengiami parkuose.
„Mes esame gerokai mažesni nei Azijos gamintojai, bet tos rinkos mums Europoje yra pakankamai. Ir mes esame šiek tiek kitokie nei Azijos gamintojai – koncentruojamės į „Premium“ klasės produktą, stiklas–stiklas modulį, kuris yra ilgaamžiškesnis, tinkamas integruoti į pastatus“, – teigia J.Denafas.
Jis vertina, kad šiemet įmonė jau dirba pelningai.
„Šiemet jau, atrodo, perlipome pagaliau, kai galima kalbėti apie kažkokį pliusą, iki tol tikrai nebuvo lengva, laikėmės. Bet dabar jau ir pardavimai išaugo, lyginant su praėjusiais metais. Pernai turėjome vieną pamainą, dabar jau turime dvi pamainas. Gamyba irgi išsiplėtė, augimas yra“, – sako J.Denafas.
Jis primena, kad „Bod Group“ savo veiklą pradėjo nuo kompaktinių diskų.
„Tuomet atėjo tas momentas, kai reikėjo pradėti galvoti, o ką darome toliau. Įmonės savininkai įžvelgė ateinantį saulės energetikos, atsinaujinančių išteklių bumą. Ir buvo nuspręsta dirbti kartu su Vokietijos partneriais, kurie gamina įrengimus ir CD gamybai, ir gamybos technologijas saulės elementams. Iškart tikrai nebuvo planuojama konkuruoti su Azija kiekiais. Tikslas buvo iš pradžių įsivažiuoti ir ieškoti rinkai šiek tiek kitokio produkto, su kuriuo galima būti Europos gamintoju“, – aiškina J.Denafas.
Po moduliais auga pipirai
Paklaustas apie neįprastus projektus J.Denafas patikina, kad jau pats pirmasis buvo būtent toks.
„Malaizijoje irgi nebuvo standartinis parkas. Dabar ten po mūsų moduliais yra auginami pipirai. Tai buvo žemės ūkio plotas ir savininkai nusprendė įrengti elektrinę virš jo. Todėl buvo taikomi nestandartiniai sprendimai – reikėjo ant gana aukštų konstrukcijų montuoti“, – teigia J.Denafas.
„Soli Tek“ taip pat nestandartinį sprendimą įdiegė Švedijoje – iš stiklinių modulių pastatyti šiltnamiai.
„Šiltnamis buvo pastatytas iš stiklas–stiklas modulių, tokios buvo ir sienos, ir stogas. Klientas tiesiog naudojo pagamintą elektrą šiltnamiui aptarnauti ir pan.“, – sako J.Denafas.
Jis priduria, kad siekiant didesnio šviesos pralaidumo augalams, moduliuose tarp saulės elementų buvo palikti didesni tarpai – kadangi silicio elementai neskaidrūs, jų tiesiog buvo mažiau.
„Modulio galia šiek tiek krenta, bet paskaičiavome, klientui pakako. Turėjome pakoreguoti saulės elementų skaičių, kad šviesos pakaktų“, – dėsto J.Denafas.
„Soli Tek“ buvo naudojami ir Dakaro ralyje – lenktynininko Antano Juknevičiaus komandos sunkvežimio stogas buvo padengtas saulės moduliais.
„Po varžybų šnekėjomis, jie labai džiaugėsi, nes sprendimas pasiteisino. Įrankius galėjo krauti tuo metu, kai sunkvežimis pervažiuoja iš vienos techninės zonos į kitą ir jiems nereikėjo dyzelinių generatorių. Galėjo greičiau darbus pradėti ir daug tyliau. Šiemet vėl tą patį darysime, montuosime galingesnius dvipusius modulius“, – dalijasi planais J.Denafas.
Tarp kitų nestandartinių projektų „Soli Tek“ siūlo ir skirtingų spalvų modulius. Spalvą galima priderinti prie klientų norų, tiesa, dėl to kiek krenta modulio efektyvumas.
„Stebime visas galimybes. Mus kiek apriboja turima technologija ir gamybiniai įrengimai, kurie skirti standartinio dydžio elementams. Tačiau turėjome ir klientą iš JAV, kuris gamino kroviklius telefonams – mes jam tiekėme saulės elementus, jis juos pjaustė ir litavo į mažus modulius, tie krovikliai buvo naudojami krauti telefonams ar planšetėms“, – sako J.Denafas.
Gamina modulius iš perdirbtų žaliavų
Ne visos žaliavos, kurios patenka į gamyklą, pavirsta celėmis – jos yra labai trapios, todėl gamybos procese dažnai skyla, pasitaiko kitokio broko. Dabar „Soli Tek“ ėmėsi rinkti brokuotas – jos perdirbamos, o atgautos žaliavos vėl panaudojamos gamyboje. Visų celių pagrindas – silicio plokštelė, kuri vėliau mirkoma chemikaluose, apdorojama, gręžiama, joje išvedžiojami elektros takeliai, kol galiausiai ją galima vadinti fotovoltiniu elementu.
„Perdirbimas yra nauja mūsų kryptis, kurią kol kas dar tiriame – kaip būtų galima gamybos broką, sulūžusias silicio plokšteles, surinkti perdirbti, išvalyti ir antrą kartą panaudoti gamyboje. Iki šiol atlikome keletą ciklų, kai surenkame duženas, mūsų partneriai jas išvalo, padaro naujas žaliavas mums, ir mes tas žaliavas testuojame“, – sako J.Denafas.
Ir pati „Soli Tek“ ant pastato stogo yra iškėlusi 150 kilovatų saulės jėgainę, pastatas apšildomas geotermine energija. Apsilankymo metu ketvirtadienį buvo apsiniaukę ir saulės pro debesis nesimatė.
„Tokiu oru kaip šiandien moduliai generuoja apie 10-20 procentų to, ką galėtų. Tačiau vis tiek gamina elektrą. Vos tik saulė pateka, pro debesis ar ne pro debesis, jie jau dirba. Gali nedirbti tik jei labai daug purvo ir jo nenuvalytum, arba jei žiemą labai storas sniego sluoksnis. Tačiau dirbdami moduliai šiek tiek šyla, netgi gali 20 laipsnių pasiekti, tad nedidelis sniego sluoksnis nutirpsta“, – aiškina J.Denafas.
