– Kiek iš viso „Coffee Inn“ kavinių turite ir kiek iš jų veikia franšizės būdu?
– Šiuo metu veikia 42 kavinės Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. 3 yra Estijoje, 11 Latvijoje, 28 – Lietuvoje. Iš jų franšizės būdu veikia dvi Klaipėdoje, po vieną – Šiauliuose, Druskininkuose. Labai naujas iškeptas ir, beje, labai sėkmingas blynas yra pagal franšizę atidaryta kavinė Nidoje.
– Kodėl nusprendėte verslą plėsti franšizavimo būdu? Kuo šis modelis patrauklus?
– Siekėme, kad „Coffee Inn“ kavinės ir kituose miestuose būtų savotišku socialiniu miesto, kultūriniu tašku. Kavinė, kurioje verda gyvenimas, kuri pritraukia pozityviąją miesto dalį. Šiuos tikslus gali įgyvendinti vakarietiškas, miesto niuansus ir specifiką pažįstantis žmogus. Plėsdami tinklą į kitus miestus to padaryti patys negalėjome, todėl priėmėme sprendimą, kad siekiant nepažeisti formato, išlaikyti savitą kavinių tinklo veidą yra geriausia rinktis franšizavimo būdą.
Ieškojome tokių žmonių, su kuriais galima greitai rasti bendrą kalbą, kuriems mūsų idėjos yra nesvetimos, kurie panašiai pasaulį mato ir domisi tais pačiais dalykais, kaip ir mes. Mums buvo svarbu, kad jiems rūpėtų puoselėti kavinę, puoselėti kultūringą informacinį toną. Pavyzdžiui, siekiame, kad kavinėse esančiose informacinėse lentose atsidurtų tik mūsų auditorijai svarbi ir įdomi informacija, todėl atliekame griežtą atranką.
Su potencialiais franšizės gavėjais gyvai susitikdavome po kelis kartus, kad suprastume, ar tai yra mūsų žmogus.
– Ko reikia, kad verslas būtų sėkmingas ir tinkamas plėsti franšizavimo būdu, kad būsimi verslo partneriai norėtų patys kreiptis į jus?
– Mano manymu, turi būti kelios sudedamosios dalys. Pirmas dalykas – nuosekliai augantis ir tvirtėjantis verslas. Antra – svarbu yra pats prekinis ženklas ir plačios auditorijos nuomonė apie jį. Manau, kad prekinio ženklo demokratiškumas, atvirumas, buvimas arti kliento prideda būsimos vertės franšizės vystymui. Tuomet jis labiau norimas.
Svarbu ir tai, kad formatas būtų labai aiškus, lengvai vystomas, lengvai pritaikomas kituose miestuose, kitose patalpose. Pavyzdžiui, siekiame kuo įdomiau prisitaikyti prie miesto ar patalpų, tam tikrų rajono lokacijos ypatumų.
Kartais reikia neklausyti, ką sako racionalūs paskaičiavimai, o pasikliauti intuicija. Ji man padėjo renkantis vietą, kur atidaryti naują kavinę, priimant sprendimus dėl verslo partnerių.
Daug reikšmės turi ir pati veiklos rūšis ar sritis, kiek ji yra patraukli kiekvienam žmogui – kava, pavyzdžiui, yra jau nuo senų laikų vartojama daugelio žmonių.
Sėkmingo verslo plėtrai svarbos turi ir buvimas tam tikros srities pradininku rinkoje – dažnai norima tapatintis su lyderiu.
– Kokią svarbiausią pamoką išmokote plėsdamas verslą?
– Pasitikėti nuojauta, kuri dažniausiai neapgauna. Kartais reikia neklausyti, ką sako racionalūs paskaičiavimai, o pasikliauti intuicija. Ji man padėjo renkantis vietą, kur atidaryti naują kavinę, priimant sprendimus dėl verslo partnerių.
Taip pat labai svarbu nuolat prisiminti ir galvoti apie pirminę idėją, dėl ko yra pradėta užsiimti šia veikla ir ko ja siekiama. Labai svarbu yra nuo pat pradžių turėti aiškią viziją, kaip atrodys būsimasis verslas. Nuo 2006 metų, kai ėmėme paskolą pirmajai kavinei iš banko, iki šiol kavinių tinklą įsivaizdavome tokį, koks jis yra dabar. Žinoma, atsirado didesnė kompetencija, tačiau nuo pagrindinės idėjos – būti prieinamiems daugumai – mes nenuklydome.
Naudingų žinių apie verslo plėtrą franšizavimo būdu pradedantys ir plečiantys verslą asmenys galės įgyti Vilniuje (liepos 28 d.), Klaipėdoje (liepos 29 d.) ir Kaune (liepos 30 d.) vyksiančiuose baigiamuosiuose „Pelno akademijos renginiuose“. Juose taip pat aptariami tokie klausimai, kaip kur Lietuvos verslui ieškoti plėtros rinkų, kaip skatinti investicijas šalies regionuose, kaip mažinti verslumo skirtumus tarp Lietuvos apskričių, kokie šalyje kyla verslumo skatinimo iššūkiai ir galimybės ir kitos temos.
Šie renginiai – projekto „Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų ir fizinių asmenų informavimas ir konsultavimas franšizavimo srityje“ dalis. Projekto tikslas – paskatinti visuomenės, ypatingai jaunimo, verslumą, esamų SVV subjektų plėtrą franšizavimo būdu bei naujų SVV subjektų steigimąsi franšizės pagrindu.
Projektas finansuojamas pagal Ekonomikos veiksmų programą iš Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos lėšų. Bendra projekto vertė – 321 584,51 Eur (1,1 mln. Lt).
