„Continental“ tuo metu buvo didžiausia pasaulyje guminių medžiagų gamintoja, taigi laikotarpiu, apimančiu holokaustą ir Antrąjį pasaulinį karą, ji buvo viena pagrindinių Vokietijos pramonės tiekėjų.
Savo tyrimo ataskaitoje, kuri buvo parengta pačios „Continental“ užsakymu ir su kuria susipažino savaitraštis „Der Spiegel“, istorikas Paulis Erkeris teigia, jog bendrovė „praktiškai buvo tapusi nacionalsocialistų ginkluotės ir karo pramonės pagrindu“.
„Continental“ vadovai paprašė P. Erkerio atlikti tyrimą ir tiksliai nustatyti, kaip glaudžiai bendrovė bendradarbiavo su naciais, kai šie buvo valdžioje.
Istorikas nustatė, jog „Continental“ savo gamyklose naudojo apie 10 tūkst. priverstinį darbą dirbusių darbininkų, daugelis kurių buvo politiniai kaliniai.
Bendrovė nevengė naudoti ir koncentracijos stovyklų kalinių darbo.
Vienas pagrindinių „Continental“ produktų 4-ajame ir 5-ajame dešimtmečiais buvo guminiai batų padai, taigi bendrovė buvo svarbi kariuomenės tiekėja.
Bendrovė paprašė netoli Berlyno buvusios Zachsenhauzeno koncentracijos stovyklos vadovybės pagalbos testuojant padus, tad kaliniai buvo verčiami centriniame kieme ratu marširuoti 30–40 kilometrų per dieną.
Kalinius, kurie nusilpę krito ant žemės, nušaudavo SS sargybiniai, nustatė P. Erkeris.
„Kai jie mirs, visada bus daugiau“, – pareiškė tuometinis „Continental“ direktorius apie priverstinį darbą dirbusius rusų kalinius, savo ataskaitoje nurodė istorikas.
