Prekinio kredito draudimo bendrovė „Coface“ vardina kelias priežastis: aktyvią prekybą su Kinija, 15 proc. siekiančią turizmo sektoriui tenkančią šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį, politinius bei kultūrinius skirtumus.
„Creditinfo“ ekspertai pastebi, kad anksčiau reikšmingas bankrotų augimas Estijoje buvo užfiksuotas per 2008-2009-ųjų ekonominę krizę – 2009 metais nemokumo atvejų buvo registruota 2,5 karto daugiau nei prieš metus. Tuo tarpu pernai bankrutavusių bendrovių skaičius Estijoje išaugo nuo 271 iki 341 – tai yra daugiau nei ketvirtadaliu. Kita vertus, nemokiomis tapusių įmonių dalis išlieka nedidelė – 0,15 proc. visų Estijoje registruotų įmonių.
Tyrimas taip pat parodė, kad per pastarąjį dešimtmetį Estijoje daugiau bankrutavo didesnio turto nesukaupusios bendrovės, todėl bankroto procedūros buvo nutrauktos būtent dėl turto nebuvimo. 2010-2019 metais bankrutuojančių įmonių skaičius kasmet mažėjo vidutiniškai 14 proc., tačiau pastebėta, kad 2020-aisiais turto neturinčių įmonių padaugėjo 49 proc., nors tokios bendrovės daugelį metų generavo augančias pajamas.
„Creditinfo Lietuva“ vadovas Aurimas Kačinskas teigia, kad nemokumo atvejų augimas kaimyninėje Estijoje gali būti tik pirmasis požymis, kad ateina dar didesnė bankrotų banga.
„Bankroto procedūros įprastai užtrunka ilgą laiką, todėl tikrasis pandemijos poveikis gali atsiskleisti tik kitais metais. Eksportuojantiems produkciją į Estiją rekomenduojame pasitikrinti partnerių finansinę situaciją, atidžiau peržiūrėti atsiskaitymo terminus ir sąlygas, nustatyti papildomus saugiklius, užtikrinančius apmokėjimą už pristatytas prekes“ , – sako A. Kačinskas.
Kredito biuro duomenimis, Lietuvoje veikiančių Lietuvos-Estijos kapitalo įmonių skaičius neženkliai auga: šiuo metu tokių įmonių yra 478, pernai jų buvo 473, užpernai – 471. Nors įmonių daugėja, tačiau mažėja jų gautos pajamos: pernai šios įmonės uždirbo 410,7 mln. eurų, o 2019 metais – 412,7 mln. eurų. Šiuo metu Lietuvos-Estijos kapitalo įmonės turi 10,8 tūkst. darbuotojų, o 2019-ųju pradžioje jų buvo beveik 11,1 tūkstančio. Be to, padidėjo tokių įmonių rizikingumas – dabar aukštai ir aukščiausiai bankroto klasėms priskiriama 18 proc. bendrovių, kai 2019 m. tokių buvo 11 procentų.
VšĮ „Versli Lietuva“ duomenimis, 2020 m. Estija buvo šešta didžiausia Lietuvos prekių eksporto rinka, kuriai teko 4,6 proc. (1,33 mlrd. eurų) viso Lietuvos prekių eksporto. Palyginti su 2019 m. Lietuvos prekių eksportas į Estiją sumenko 12 proc., daugiausiai dėl mineralinio kuro eksporto mažėjimo.
„Coface“ analitikų vertinimu, Estija bene pirmoji pajuto situacijos Kinijoje pasekmes. Tarp trijų Baltijos šalių būtent Estija turėjo didžiausią prekybos dalį su Kinija. Kita priežastis yra ta, kad iki pandemijos beveik 15 proc. Estijos BVP sudarė pajamos iš turizmo, vienos iš labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusių verslo šakų. Tai irgi prisidėjo prie bankrotų skaičiaus augimo.
„Svarbu paminėti ir šalių politikos skirtumus. Kitaip nei Lietuvoje ir Latvijoje, Estijoje nebuvo laikinai sustabdyta kreditoriaus teisė kreiptis dėl bankroto iškėlimo debitoriui. Tikėtina, kad įtakos turėjo ir kultūriniai bei kiti ekonominiai aspektai. Vienas iš jų – verslo naudojimosi valstybės paramos priemonėmis procentas: Lietuvoje valstybės paramos priemonėmis dėl COVID-19 naudojosi bent kas antra įmonė, o Estijoje šis rodiklis – beveik dvigubai mažesnis“, – sakė „Coface Baltics“ vadovas pastebi Mantvydas Štareika.
