„Jei skaičiuosime, kur Lietuvoje per tris šių metų mėnesius gausiausiai užderėjo bankrotų, turto areštų ar įmonių, kur nebeliko darbuotojų, pirmąsias vietas užims didmiesčiai, – sako UAB Creditreform Lietuva analitikė Alina Rauktytė, – ir tai natūralu. Juk čia registruojama ir vykdoma daugiausiai verslų.
Tačiau jei skaičiuosime, kiek verslo nesėkmių per pirmą ketvirtį teko šimtui įmonių, veikusių metų pradžioje, gausime visai kitą statistiką. Remdamiesi ja galime įvertinti to ar kito Lietuvos regiono verslo nesėkmių koncentraciją ir atsparumą joms.“
Vertinant, kiek turto areštų tenka šimtui įmonių, veikiančių įvairiuose Lietuvos rajonuose, geriausiai atrodo Kalvarijos ir Kupiškio savivaldybės. Čia per pirmus tris metų mėnesius nebuvo įregistruota nė vieno arešto.
Priešinga padėtis pajūryje – Pagėgių, Neringos ir Klaipėdos miesto savivaldybėse, kur šimtui įmonių tenka atitinkamai nuo daugiau kaip septynių iki beveik penkių turto valdymo apribojimų.
Vilniaus mieste šimtui įmonių pirmą ketvirtį teko kiek daugiau nei 3, Kaune – 2,3 areštai. Visi verslo subjektai pirmą metų ketvirtį patyrė per 2,8 tūkstančio turto disponavimo suvaržymų.
Bankrotai metų pradžioje labiausiai puolė kompanijas, veikiančias Joniškio savivaldybėje. Čia šimtui įmonių teko kiek daugiau nei vienas bankrotas. Labai nedaug nuo „lyderio“ atsiliko Šilutės rajonas ir Klaipėdos miestas.
Tačiau net trylikoje savivaldybių veikiančios įmonės išvis nepatyrė nė vieno bankroto. Tarp šių savivaldybių – didele areštų koncentracija pasižymėjusi Neringa, taip pat nė vieno turto apribojimo neprisirinkę Kalvarijos ir Kupiškio rajonai. Vilniuje ir Kaune vienas bankrotas tenka dviem šimtams įmonių. Iš viso Lietuvoje per pirmą 2015 m. ketvirtį bankrutuojančiomis paskelbtos arti puspenkto šimto įmonių.
Pats įmonių tuštėjimo įkarštis sausio-kovo mėnesiais fiksuotas Akmenės rajone. Čia šimtui įmonių teko daugiau nei penkios „įmonės-našlaitės“.
„Verslo nesėkme laikytinas ir kompanijos ištuštėjimas, kai ją palieka visi darbuotojai. Formaliai kompanija veikia, bet iš tikrųjų ji veiklos dažniausiai nevykdo, – teigia A.Rauktytė.
Per šių metų sausį-kovą visą savo personalą prarado beveik tūkstantis septyni šimtai įmonių, pirmąją metų dieną dar turėjusių bent vieną darbuotoją. Pats įmonių tuštėjimo įkarštis sausio-kovo mėnesiais fiksuotas Akmenės rajone. Čia šimtui įmonių teko daugiau nei penkios „įmonės-našlaitės“.
Mažai nuo Akmenės atsiliko Kalvarijos (4,3) ir Rietavo (3,6) rajonai. Mažiausia nukraujavusių įmonių koncentracija – Šakių, Elektrėnų ir Varėnos rajonuose. Likusių be personalo verslų skaičius šimtui įmonių čia neviršija 0,3. Iš didmiesčių šį ketvirtį geriausiai atrodo Klaipėdos verslas. Čia šimtui įmonių tenka tik 1,3 įmonės be personalo. Kaune šis rodiklis siekia 1,5, Vilniuje – 1,7.
„Vertinant visus tris verslo nesėkmių tipus ir pritaikius jiems skirtingus svorius (bankrotams – didžiausią, areštams – mažiausią) matome, kad labiausiai verslo negandos persekiojo Joniškio, Zarasų rajonų bei Visagino miesto savivaldybių teritorijose įsikūrusias įmones.
Verslo nesėkmių reitinge jos užėmė pirmąsias tris vietas. Iš didmiesčių prasčiausiai pasirodė Klaipėda (5 vieta), o geriausiai – Šiauliai (31 vieta), Vilnius užėmė 8, Kaunas – 17, Panevėžys – 10 vietą.
Mažiausiai bankrotai, turto areštai ir įmonių tuštėjimas palietė įmones Šakių, Rokiškio rajonuose bei Birštono mieste,“ – baigia UAB Creditreform Lietuva verslo analitikė.
