Seniausiame Lietuvos saldainių ir šokolado fabrike „Rūta“ reikia ekskursijų vadovo. Ekskursijos rengiamos į prieš kelerius metus įkurtą muziejų, kuriame lankytojai išgirsta apie dar actekų sugalvotas, 4000 metų senumo šokolado gamybos technologijas, pamato šypseną keliančių šokoladinių saldainių popierėlių kolekciją.
Drakoniuko likimas negresia
Saldainių gamybos fabriką „Rūta“ 1913-aisiais įkūrė šiaulietis Antanas Gricevičius. Iš mažo medinio namelio, pro kurio langus veržėsi verdamos karamelės kvapas, per daugiau nei šimtmetį „Rūta“ išaugo į stambų fabriką, kuriame kasdien pagaminama daugiau nei 300 saldumynų.
Fabriko „Rūta“ personalo vadovė Dalia Saunorienė sako, jog naujasis darbuotojas lankytojams pasakos apie šokolado ir „Rūtos“ fabriko istoriją, o jei gerai seksis – taps edukacinių programų, kuriose gaminamas šokoladas bei saldainiai, vėdėju. Tokiu atveju bus galima prisiliesti prie visame fabrike tonomis verdamo šokolado.
Iš potencialaus šokolado gido tikimasi gerų komunikacinių įgūdžių – kad socialiniuose tinkluose paskelbtų lankytojams aktualią informaciją. Taip pat reikalaujama aukštojo išsilavinimo turizmo arba istorijos srityse, organizuotumo, gerų viešo kalbėjimo įgūdžių.
„Prie reikalavimų kartais įrašau: „nepagydomai sirgti šokoladu“. Norėtųsi, kad darbuotojas mėgtų ir mylėtų šokoladą“, – sako D. Saunorienė.
Tik ar tos meilės nebus per daug?
„Matote, gidas neturi tiek galimybių prieiti prie šokolado, tad nemanau, kad galėtų prisismaližiauti. Ta scena iš filmuko, kai drakoniukas įkrito į šokolado katilą – realybėje gamyboje to gal ir galėtų pasitaikyti, bet gidui to tikrai neteks patirti“, – sakė pašnekovė.
Skelbimą apie siūlomą darbą ir atlyginimą „Rūtoje“ rasite, paspaudę šią nuorodą.
Dėl šokolado teks nemiegoti naktimis
Tiems, kam iki Šiaulių per toli, o šokoladas vaidenasi net naktimis, liko dar keli pasiūlymai.
Saldainių ir šokolado fabrikas „Vilniaus Pergalė“ šiuo metu ieško saldainių ir šokoladų linijos operatoriaus bei šokoladinių įdarų operatoriaus .
Tiesa, tokio darbo minusas – kas kelias dienas teks dirbti naktinėje pamainoje – nuo 6 vakaro iki 6 ryto. Tokia tvarka įvesta tam, kad saldainiai būtų švieži, pirkėjai jais nenusiviltų.
Dėl svorio – nepriaugam. Šokoladas, kaip sako mūsų gamybos direktorė, yra grožio eliksyras.
„Dauguma žmonių vaikystėje svajoja dirbti šokolado, saldainių fabrike. O mes kaip tik galim padėti šią svajonę įgyvendinti, – šypsosi „Vilniaus Pergalės“ personalo direktorė Inga Špakauskienė. – Čia kiekvieną darbo dieną atvykus į darbą pasitinka nuostabus šokolado kvapas, švarūs balti darbo rūbai, šaunus kolektyvas.
Šokoladinių įdarų operatorius pirmiausiai turi mylėti savo darbą. Didžiuotis tuo, ką pagamina, nes jis tikrai gamina fantastiškus šokoladinius įdarus. Žinoma, jam pačiam reikia užsakyti žaliavas, pačiam jas įdėti (pagal patvirtintas mūsų technologų receptūras) ir prižiūrėti įrenginį, kuris šokoladinius įdarus gamina.“
Viską iš eilės ragauja tik naujokai
Gamybos procesas „Vilniaus Pergalėje“ yra sertifikuotas, vykdoma kokybės kontrolė. Ar prie saldainių įvertinimo prisideda ir darbuotojai?
„Mėgautis ir ragauti saldainius darbuotojai gali per savo pietų pertrauką ar kavos, arbatos pertraukėlę. Vaišiname kiekvieną dieną mūsų valgykloje. Žinoma, žmonės skirtingi – vieni labai mėgsta ir gali suvalgyti daugiau, kiti – mažiau . Čia jau nuo paties žmogaus pasirinkimo priklauso“, - sako „Vilniaus Pergalės“ atstovė.
Matote, gidas neturi tiek galimybių prieiti prie šokolado, tad nemanau, kad galėtų prisismaližiauti. Ta scena iš filmuko, kai drakoniukas įkrito į šokolado katilą – realybėje gidui neteks to patirti.
Vienas saldainis prie kavos, antras – žiūrėk, po mėnesio tokio darbo reikės vienu dydžiu didesnių drabužių. Vis tik „Vilniaus Pergalė“ darbo skelbimuose minima, kad toks darbas gali pakeisti sporto klubą.
„Jeigu rimtai, tai kadangi darbas nėra sėdimas, ne prie kompiuterio, o prie veikiančios gamybos linijos, jis reikalauja fizinio aktyvumo, loginio mąstymo. Ir ištvermės prireikia“, - sakė I. Špakauskienė.
Beje, „Vilniaus Pergalė“ neskaičiuoja, kiek saldainių taip ir neiškeliauja iš fabriko.
„Leidžiame valgyti, kiek širdis geidžia. Tai naujokai valgo daug ir visų rūšių. Vėliau supranta, kad jais gali mėgautis kiekvieną dieną, niekur nedings, tada atsirenka savo mėgstamus ir valgo mažiau. Dėl svorio – nepriaugam. Šokoladas, kaip sako mūsų gamybos direktorė, yra grožio eliksyras. Suvalgius, kad ir mažą gabalėlį, visada suteikia malonumo“, – tikina I. Špakauskienė.
Maitina ne tik saldainiais
Beje, jei, kaip drakoniukas, persivalgysite saldainių, „Vilniaus Pergalės“ valgykloje darbuotojams kasdien pasiūloma ir kitokių produktų. Pirmadienis – jogurtų diena, trečiadienis – vaisių diena, ketvirtadienis – kibinų diena.
Fabrikas atsižvelgia į darbuotojų pageidavimus – neseniai atnaujinta valgykla, suderinus su savivaldybe įrengta autobusų stotelė fabriko pavadinimu. I. Špakauskienė neatskleidžia, koks bus būsimų fabriko darbuotojų atlyginimas.
„Atlyginimus mokame, atsižvelgę ir į darbuotojo gebėjimus. Čia labai svarbu pagaminti ir kokybišką, skanų, mėgstamą, ir atitinkantį receptūrą produktą. Atvykite į darbo pokalbį, susipažinkite su mūsų gamykla, būtinai aptarsime ir atlyginimą“, – sako „Vilniaus Pergalės“ personalo direktorė.
Daugiau „Vilniaus Pergalės“ paskelbtų darbo skelbimų rasite portale CVbankas.lt, paspaudę šią nuorodą.
