Tomas Toleikis, lankomiausio darbo paieškos portalo CVbankas.lt vadovas,
sako, kad didžiausią paklausą tarp darbdavių turi tos profesijos, kurios dar prieš dešimt metų net neegzistavo. „Naujų technologijų pažanga neretai sukuria poreikį naujoms, anksčiau neįsivaizduotoms specialybėms – gebėjimas dirbti su naujomis technologijomis dažnai reikalauja tokių įgūdžių, kurių akademinis pasaulis dar net nespėja suteikti. Šiandien jau kalbame apie didžiųjų duomenų, intelektualinės verslo analitikos specialistus, bepiločių orlaivių pilotus“, – ateities profesijas vardina T.Toleikis.
Portale CVbankas.lt jau atsirado vienas skelbimas, kurį būti galima įvardinti kaip ateities. Tarptautinė įmonė, projektuojanti įvairios paskirties statinius ir atliekanti tyrinėjimo darbus, Kaune arba Vilniuje ieško bepiločių orlaivių piloto. Jam reikės su dronu fotografuoti teritorijas ir objektus, o vėliau juos konvertuoti į skaitmeninius taškus.
Taigi būsimasis drono valdytojas turi turėti bent trijų skirtingų profesijų įgūdžių: valdyti įrenginį, mokėti fotografuoti ir turėti geodezijos žinių – išsilavinimas geodezijos srityje įvardijamas kaip privalumas.
Personalo agentūros „Nova Lux“ projektų vadovė Jolanta Bendoraitienė sako, kad tai pirma tokia darbuotojo paieška per agentūros istoriją. „Tiek statybų, tiek nekilnojamojo turto sektoriuose plinta naujos technologijos, todėl šiose srityse daugėja bepiločių skraidyklių panaudojimo. Konkrečiai šiuo atveju inžinerinė statybų įmonė nusprendė turėti savo vidinį specialistą, o ne pirkti paslaugas iš išorės, todėl ir atsirado šis darbo pasiūlymas“, – apie specialisto paieškas pasakoja J. Bendoraitienė.
Pasak jos, nors žmonės aktyviai kandidatuoja, tačiau jie labai įvairios patirties – tų, kurių patirtį ir įgūdžius galima įvardinti kaip profesionalius, yra vienetai.
Pirmiausia specialistas, po to dronas
Lietuvos bepiločių orlaivių naudotojų asociacijos prezidentas Antanas Gedvilas sako, kad jau girdėjęs, jog įmonės ieško tokios specialybės darbuotojų, ir pataria joms nedaryti klaidų įvaldant bepiločius įrenginius. „Būna atvejų, kai įmonės pirmiausia įsigyja bepiločius orlaivius, tačiau neturi specialistų, kurie mokėtų dirbti su jais – tuomet dažnai besimokant sudaužomos skraidyklės su visa brangia įranga. Geriausia pirmiausia susirasti specialistą, kuris galėtų įvardinti, kokios konkrečiai skraidyklės reikia, kokia turėtų būti įrangos komplektacija, o tada jau ieškoti ir įsigyti patį įrenginį“, – pataria specialistas.
Bepiločio orlaivio pilotas turi išmanyti ne tik skraidyklės valdymą ir techninę jos dalį, tačiau žinoti, kaip „išspausti“ iš įrenginio maksimumą. „Tai ir oro sąlygos, ir pačios naršyklės specifikacija, ir nustatymai, ir maršrutai. Tai labai platus ratas žinių, kurį turi turėti specialistas“, – sako A.Gedvilas.
Nors profesija ir ateities, tačiau, pasak A.Gedvilo, galima suskaičiuoti ne dešimtį ir ne šimtą žmonių, kurie yra profesionaliai įvaldę šiuos įrenginius. Ir visgi jis prognozuoja, kad tai dar ne pabaiga ir tokių specialistų paklausa tik augs.
„Šiuo metu galima išskirti tris sritis, kur bepiločių skraidyklių pritaikomumas yra populiariausias. Tai paprasčiausias fotografavimas – visų pirma švenčių ir renginių. Antra pagal populiarumą darosi ortografinė fotografija – naudojant droną nufotografuojami didžiuliai plotai ir tos fotografijos yra sujungiamos. Taip gaunamas tikslus didelių teritorijų vaizdas ir tai, kas ten vyksta. Trečia sritis ir pati naujausia – teritorijos skanavimas su lazeriais ir termokameromis“, – sako Lietuvos bepiločių orlaivių naudotojų asociacijos prezidentas.
Jis sako, kad įvyko lūžis, nes pramonė pradėjo gaminti įrangą, kuri pritaikyta dronams. Dėl masinės gamybos ji atpigo, todėl dabar pradėjo sparčiai plisti tarp bendrovių.
„Poreikis yra labai didžiulis. Įmonės, kurios prekiauja bepiločiais ir jų įranga, kartais net nesugeba pateikti reikalingo skaičiaus. Tai susiję su tuo, kad daugelio profesijų atstovai turi ar turės būti įvaldę skraidykles. Pavyzdžiui, patikras vykdantys aplinkosaugininkai su dronais galėtų ieškoti brakonierių naktį“, – konkretų skraidyklės pritaikomumą įvardina specialistas.
Jei susidomėjote šia specialybe, tuomet gera naujiena, kad ir Lietuvoje jau organizuojami bepiločių skraidyklių pilotų kursai, tačiau, pasak A.Gedvilo, tai, ką išmoksite, gali tekti pakartoti. „Pagrindinė problema – nėra bendrų europinių standartų. Lietuvoje jie vieni, Latvijoje – kiti, Estijoje – treti. Todėl būtinas bendras Europos Sąjungos reglamentavimas dėl dronų naudojimo“, – dėsto A.Gedvilas.
