7 iš 10–ies darbuotojų nuolat ieško informacijos apie darbdavius.
Apie darbdavius ar klientus internete informacijos nuolatos ieško apie 70 proc. dirbančiųjų
Didelė dalis darbuotojų, domėdamiesi darbu vienoje ar kitoje įmonėje arba tiesiog sužinoję apie tam tikrą darbdavį, papildomai ieško apie jį informacijos internete. Iš CVbankas.lt tyrimo duomenų matyti, kad šiuo metu apie darbdavius ar klientus internete informacijos nuolatos ieško apie 70 proc. dirbančiųjų, prieš porą metų procentas buvo mažesnis – apie 45 proc. Tų, kuriems visiškai neaktualu ir neįdomu papildoma informacija apie darbdavį arba klientą, procentas pastebimai sumažėjęs – šiuo metu siekia vos 3 proc., prieš dvejus metus buvo apie ketvirtadalį. Vadinasi, atsiliepimų ir informacijos apie darbdavį ar klientus, verslo partnerius ieškojimas tampa vis populiaresnis.
Padaugėjo darbdavių, ieškančių informacijos apie darbuotojus
Darbuotojai įsitikinę, kad dalis darbdavių apie esamus arba būsimus darbuotojus taip pat ieško informacijos internete. Per dvejus metus taip manančiųjų padaugėjo: šiuo metu apie 35 proc. darbuotojų sako tikrai žinantys, kad darbdaviai naršo ieškodami papildomos informacijos apie darbuotojus, dar 48 proc. mano, kad naršo tik kai kurie. Prieš porą metų respondentų skaičius pasidalijo atitinkamai 19 ir 38 proc. CVbankas.lt respondentų nuomone, informacijos apie kandidatą radimas internete kartais netgi tampa papildomu atrankos kriterijumi ir tam tikrais atvejais gali iškart parodyti, kad darbuotojas nebūtų tinkamas.
Didžioji dalis atsirenka, ką apie save viešinti socialiniuose tinkluose
Apie 80 proc. darbuotojų šiuo metu jau riboja, ką viešinti socialiniuose tinkluose.
Socialiniams tinklams įsitvirtinus didelės dalies žmonių kasdieniame gyvenime, vis daugiau darbuotojų atkreipia dėmesį, kokį savo įvaizdį jie yra susikūrę socialinėse platformose. CVbankas.lt tyrimas rodo, kad apie 80 proc. darbuotojų šiuo metu jau riboja, ką viešinti socialiniuose tinkluose, prieš dvejus metus ši respondentų dalis siekė apie 50 proc. Per porą metų sumažėjo ir tų, kurie laikosi nuomonės, jog socialiniai tinklai yra tik asmeninė pramoga ir kurie juose publikuoja tokią informaciją, kokią nori – šiuo metu taip galvojančių darbuotojų dalis siekia apie 18 proc. (prieš dvejus metus buvo apie 38 proc.).
Informacija internete gali ir padėti, ir trukdyti
Paklausti, ar asmeninės informacijos publikavimas internete gali padėti ar kaip tik trukdyti įsidarbinti, darbuotojai situaciją vertina dvejopai. Dalies darbuotojų nuomone, jei viešinami duomenys, susiję su profesinėmis kompetencijomis, darbo įgūdžiais, tai gali būti kaip privalumas, parodantis darbdaviui, kad kandidatas yra profesionalus darbuotojas. Jei darbdavys internete rastų apie kandidatą neutralios asmeninės informacijos, kuri atspindėtų jo pomėgius, papildomas veiklas, tai tik rodytų, koks kandidatas yra už darbo ribų. Jei vis dėlto būtų viešinama nepriimtina darbdaviui informacija, tai galėtų pakišti koją ne tik gauti darbą, bet apskritai būti pakviestam į darbo pokalbį.
Daugumos nuomone, socialiniuose tinkluose ar kitur internete nederėtų publikuoti itin asmeniškų nuotraukų (90 proc. CVbankas.lt respondentų), nereikėtų atskleisti labai asmeniškų faktų, taip pat nereikėtų publikuoti informacijos apie kitus žmones (50 proc.). Ši statistika nelabai pakito per dvejus metus.
