Klausimų tikslas – sužinoti daugiau ir išsirinkti tinkamiausią darbuotoją
Rinkdamiesi darbuotoją, darbdaviai nori įsitikinti, kad šis pritaps komandoje ir galės tinkamai atlikti jam pavestas užduotis. Kad tai išsiaiškintų, darbdaviai ne tik analizuoja CV ar motyvacinius laiškus – darbo portale CVbankas.lt darbdaviai gali užduoti kandidatams klausimų, į kuriuos šie turi atsakyti, norėdami kandidatuoti.
Darbo ieškantiesiems užduodami klausimai yra skirti darbdaviams lengviau atlikti pirminę kandidatų atranką bei sužinoti aktualiausią informaciją, kurią ne visada randa gyvenimo aprašymuose. Siekiant išsirinkti įmonės kultūrą atitinkančius darbuotojus, labai svarbu yra asmeninės jų savybės. Klausimai padeda darbdaviams įvertinti, kaip pats kandidatas save vertina, kokios jo stiprybės, silpnybės ir kas jį labiausiai motyvuoja. Taigi neretai darbdaviai paprašo darbuotojų įvardinti, kokios savybės juos geriausiai apibūdina, kas juos darbe labiausiai motyvuotų, argumentuoti, kodėl būtent jį darbdavys turėtų pasirinkti („Kokios savybės Jus geriausiai apibūdina?“, „Kas Jus motyvuotų darbe?“, „Trumpai pagrįskite, kodėl turėtumėme pasirinkti būtent Jus?“).
Atkreipiamas dėmesys į reikalavimus
Kitas svarbus aspektas darbdaviui – darbuotojo patirtis ir įgūdžiai. Nors reikalavimai būna konkretizuoti darbo skelbime, tačiau pasitaiko kandidatų, kurie juos praleidžia pro akis arba ignoruoja ir vis tiek kandidatuoja. CVbankas.lt informacija atskleidžia, kad siekdami atsirinkti geriausius darbuotojus, kurie tikrai atitinka esminius reikalavimus, darbdaviai neretai reikalavimus pakartoja ir klausimuose. Tai ne tik primena kandidatams, jog minimas reikalavimo aspektas yra svarbus darbdaviui, tačiau ir suteikia progą šiek tiek plačiau pristatyti savo patirtį, įgūdžius. Norėdami tai įvertinti, darbdaviai gali užduoti tokių klausimų: „Ar turite pardavimų srities (ar kitos) darbo patirties?“, „Kokie Jūsų užsienio kalbos mokėjimo įgūdžiai“ ir pan.
Atsakymai į klausimus padeda įvertinti kandidato motyvaciją
Darbuotojo motyvacija bei noras dirbti konkrečioje įmonėje yra labai svarbūs aspektai. Kandidatai ne visada prideda motyvacinį laišką, o jei jis ir yra – ne visada atspindi darbuotojo motyvaciją. Uždavęs klausimą, darbdavys gauna konkretų atsakymą iš visų kandidatų ir gali juos lengvai ir greitai palyginti. Norėdamas įvertinti, kiek motyvuotas yra kandidatas, darbdavys gali paklausti panašių klausimų: „Kodėl norite dirbti mūsų įmonėje?“, „Ko tikitės iš šio darbo?“ ir kt.
Galimybė išsiaiškinti lūkesčius dėl atlygio
Atlyginimo klausimas itin svarbus tiek darbdaviui, tiek darbo ieškančiajam. Dalyje skelbimų darbdaviai nurodo konkretų siūlomą atlyginimą ir taip pritraukia tik tikslingus kandidatus, kuriems siūloma suma priimtina. Kiti darbdaviai pasirenka dėl atlyginimo paklausti paties darbuotojo ir kartais tai įtraukia kaip vieną iš kandidatavimo klausimų.
Papildomi klausimai padeda išsiaiškinti kitas su darbu susijusias detales
Yra klausimų, kuriuos užduodamas darbdavys siekia pakartotinai atkreipti kandidato dėmesį į darbo laiko bei darbo vietos niuansus ir gauti darbuotojo patvirtinimą apie jo pasiryžimą dirbti šiomis sąlygomis, pavyzdžiui, „Nuo kada galite pradėti dirbti?“, „Ar galite dirbti savaitgaliais?“, „Ar galite dirbti slenkančiu grafiku?“, „Ar Jums patogus susisiekimas su darbo vieta?“.
„Ar sraigė yra bloga tik todėl, jog lėtai juda?“
Nors dauguma klausimų yra suformuluoti siekiant išsiaiškinti konkrečią darbdavį dominančią informaciją, tačiau pasitaiko ir kūrybiškų, kartais ir šiek tiek provokuojamų klausimų. Kai kurie darbdaviai pasirenka nestandartinį būdą sužinoti norimą informaciją – klausia tokių klausimų, į kuriuos nėra teisingo atsakymo. Taip norima įvertinti darbuotojo intelektą, kūrybiškumą, jo požiūrį į gyvenimą.
Portale CVbankas.lt darbuotojų ieškančios įmonės UAB „Supermaistas” viename iš skelbimų kandidatų teiraujamasi, ar šie sugebėtų pingvinui parduoti ledus, ar sraigė bloga tik dėl to, kad lėtai juda, ar ir jie pramiega darbą ir pan. Pasak UAB „Supermaistas” vadovo Karolio Jaruševičiaus, tokie klausimai bent jau paviršutiniškai parodo kandidatų pasaulėžiūrą ir kūrybiškumą, padeda išsigryninti kandidatus, taip pat ir gramatinės klaidos atsakymuose suteikia apie kandidatą daug informacijos.
Paklaustas, kokius kandidatų atsakymus labiausiai vertina, pašnekovas teigia, kad atsakymas netolygus klausimui: „Pavyzdžiui, mums pasikvietus kandidatą į antrąjį atrankos etapą, vienas iš paskutinių užduodamų klausimų gali skambėti taip: „Ką, Jūsų manymu, vakar pusryčiams valgė Dalia Grybauskaitė?". Kokio atsakymo mes galėtume tikėtis? Ogi jokio. Užtektų tik plačios sypšenos ir skardaus juoko. Kartais mes tikimės emocijos, o ne atsakymo, nes mūsų sektoriuje, kur pirkėjas turi tiesioginį ir paskutinį kontaktą su žmogumi, emocija yra labai svarbi“.
Pasak portalo CVbankas.lt vadovo Tomo Toleikio, nėra itin svarbu, kokie konkrečiai klausimai užduodami, nes uždavus bet kokį klausimą, galima sužinoti labai daug informacijos apie potencialų darbuotoją – nuo lietuvių kalbos mokėjimo iki darbuotojo suinteresuotumo ir motyvacijos gauti būtent šį darbą, sugebėjimo aiškiai formuluoti mintis ir kt.
