Kaip darbas nuotoliniu būdu ir namų išpopuliarėjo karantino metu? Ar įmonės ir toliau taiko tokį darbo metodą, ar vis dėlto grįžta dirbti į biurus? Kokie pliusai ir minusai, ko pasimokė? Darbo skelbimų portale „CVbankas“ kai kurių pozicijų skelbimuose nurodomas privalumas – įmonė suteikia galimybę dirbti nuotoliniu būdu. Rinkos žinovams ir profesionalams nuotolinis darbo pobūdis – ne naujiena. Pastarųjų mėnesių situacija tiesiog paskubino tas pasaulines tendencijas, kurios ir taip buvo neišvengiamos.
Karantinas paspartino neišvengiamus dalykus
ICOR įmonių grupės darbo skelbimuose galima stebėti siūlymus dirbti per atstumą. Pasidomėjus giliau, paaiškėja, kad tai tik ledkalnio viršūnė. Šios grupės personalo vadovė Algė Jablonskienė atskleidė, kad įmonėje dar gerokai iki karantino buvo nuosekliai ruošiamasi dalinai pereiti prie nuotolinio darbo.
Vadovė tvirtina, kad karantinas tiesiog viską paspartino. Dėl minėto pasiruošimo perėjimas prie kiek kitokio ritmo įvyko labai sklandžiai. Tūkstančiai darbuotojų darbo stalą pakeitė į vietą namuose.
Kai baigėsi karantinas, iš anksto planuota įmonės strategija veikia toliau visu pajėgumu. Darbuotojai į biurus grįžo tik dalinai. Jie patys gali pasirinkti, kiek dienų praleis darbovietėje, o kiek namuose.
Vadovė tikina, kad įvairūs susirinkimai per atstumą pasirodė efektyvesni: trumpiau aiškiau ir konstruktyviau. Nuotoliniu būdu taip pat lengviau kurti įvairias strategijas, projektus.
Tiesioginio žmogiško kontakto, žinoma, reikia. Jo pasiilgsta visi. Įmonių grupė atliko vidinę apklausą, pagal kurią ir buvo paskirstyta, kuris darbuotojas kiek laiko praleis biure.
Kaip teigia A.Jablonskienė, vos tik prasidėjo karantinas, darbuotojams buvo pateiktos rekomendacijos, ką daryti, kad darbas namuose neapkarstų: „Žmonės iš karto pastebėjo, kad darbo diena namuose tarsi tampa be pradžios ir pabaigos. Kai kurios idėjos buvo gana linksmos. Siūlėme dėvėti ne pižamą, o dalykiškesnius drabužius. Darbo pradžia galėjo prasidėti nuo skambučio kolegai ar kavos puodelio. Po darbo – siūlymas išjungti kompiuterį ir patraukti iš akių, kad nekiltų pagunda dar padirbėti. Beje, jei tenka dirbti namuose būtinai įsigykite patogią kėdę. Po poros mėnesių ant sofos tikrai paskaus nugarą – įsitikinome.“
Kam buvo sunkiausia dirbti namuose? Jaunoms moterims, kurios turi mažų vaikų, tai sukėlė daugiausiai nepatogumų. Būtent šios darbuotojos dažniausiai ir panoro daugiau darbo laiko praleisti įstaigos patalpose.
Tai dar ne visos naujovės, kurios atsirado karantino metu. Pastebėta, kad bendras pandemijos fonas kelia darbuotojams nerimą ir baimę. Įkurta emocinio palaikymo linija, kur kiekvienas galėjo skambinti ir gauti reikiamos pagalbos.
Įmonių grupėje esanti komunalines paslaugas teikianti „Cityservice“ su pustrečio tūkstančio darbuotojų buvo kiek sudėtingesnėje situacijoje – čia gausu žmonių, kuriems neįmanoma dirbti per atstumą, nes jie vyksta į konkrečias vietas ir atlieka realias paslaugas. Kontaktai su kitais žmonėmis praktiškai neišvengiami.
A.Jablonskienė akcentuoja, kad be visų saugos priemonių žmonių ramybei užtikrinti buvo įsteigtas vidinis draudimas nuo COVID-19 padarinių: „Pastebėjome, kad tokią paslaugą pradėjo siūlyti draudimo bendrovės. Nusprendėme, kad jų sąlygos mūsų netenkina ir darbuotojams nesuteiktų daugiau ramybės jausmo. Įsteigėme savo fondą. Žmogus gali jaustis ramiau, kai žino, jo susirgus atlyginimas nenukentės, o įmonė nuo pirmos negalavimo dienos dar papildomai mokės draudimą. Pas mus buvo žmonių, kuriems teko pasinaudoti šiuo fondu.“
Faktas – dauguma darbo rezultatų pagerėjo
Personalo atrankų agentūros „People Link“ asocijuotas partneris Matas Martinkėnas pažymėjo, kad šiandien galima stebėti daugybę įvairių iškalbingų reiškinių darbdavių ir darbuotojų santykiuose.
„Dalinis arba pilnas darbas per nuotolį, lankstus darbo grafikas jau nebėra naujas reiškinys įmonių siūlomų verčių krepšelyje. Remdamiesi šaltiniais iš partnerių „Baltic Salary Survey“, „Invest Lithuania“, „Infobalt“ ir kitų, žinome, kad tokiose industrijose kaip IT, net 76% įmonių iki karantino siūlė galimybę dirbti iš namų“, – tvirtino pašnekovas.
Taip pat pabrėžė įdomų faktą – iki karantino mažiau nei 25% darbuotojų pasinaudodavo galimybe daugiau nei kartą per mėnesį dirbti iš namų: „Tai reiškia, kad pati nuotolinio darbo galimybė buvo ne tiek svarbi dėl realaus jos panaudojimo poreikio. Greičiau tai rodė, kad darbdavys yra pasitikintis ir nelinkęs perdėtai kontroliuoti.“
M.Martinkėno teigimu, po karantino iki šiol liko daugybė įmonių, kurioms darbas per atstumą tapo priimtinas ir net pagerino rezultatus: „Kasdien dirbame su aukštos kvalifikacijos specialistų ir vadovų atrankomis IT, inžinerijos, pardavimų, administravimo, finansų ir kitose srityse. Matome, kad absoliuti dauguma įmonių siūlo galimybę dirbti per atstumą. Lygiai taip pat ir kandidatai kelia klausimą, ar įmonė geba prisitaikyti prie pokyčių, jeigu nesuteikia galimybės dirbti per atstumą.“
Kaip darbas nuotoliniu būdu keičia rinką? Ar yra vietų, kur ji labiau pasiteisino, o gal kai kur tai veikė kaip stabdis? Atrankų skyriaus vadovas pažymėjo, kad, išskyrus IT, e-komerciją ir su skaitmeniniais produktais susijusias industrijas būtų sunku atskirti, kokių veiklų įmonės geriau prisitaikė prie šio pokyčio.
M.Martinkėnas mano, kad daug svarbiau, koks įmonės brandos lygis buvo prieš karantiną. Jo žodžiais, įmonės, kurios jau iki karantino naudojo įvairias technologijas darbo stebėjimui ir organizavimui, buvo aiškiai apsibrėžusios reikiamas struktūras. Tokiose įmonėse nedominavo vadinamoji „vieno vadovo kultūra“.
“Įmonės, kuriose nedominuoja vienas visus sprendimus priimantis pagrindinis asmuo,
sugebėjo sklandžiai prisitaikyti prie darbo per atstumą. Virtuali erdvė yra tik bendravimo forma – nuo to darbo esmė nesikeičia. Linkėčiau visoms įmonėms apgalvoti – gal iš tiesų naujai įdiegti tvarkingi ir veiksmingi procesai išspręstų daugumą su darbu per nuotolį kylančių problemų”, – teigė atrankų skyriaus vadovas M.Martinkėnas.
Gyvas bendravimas stiprina lojalumą
Personalo agentūros „Atranka360“ direktorė Gintė Žilinskienė pastebi, kad jau prieš gerus trejus metus galimybę dirbti iš namų pradėjo siūlyti solidžios kompanijos. Jie pajuto, kad kažkam tai yra svarbi motyvacija darbo pasirinkime, tačiau tai pat akivaizdu, kad daliai darbuotojų tai neprigis.
Jau pernai, kai įmonės ėmė sparčiai mažinti savo biurus ir perkelti darbą į virtualią erdvę, agentūra atliko tyrimą, kurios rezultatai parodė – užsižaisti vien nuotoliniu darbu nėra panacėja ir absoliučiai visiems labai gera idėja.
„Buvo įmonių, kurios tai darė tiesiog dėl lėšų taupymo. Darbuotojus sukviesdavo tik kartą per savaitę. Tokia taktika nepasiteisino – žmonės labai nutolsta vienas nuo kito ir tampa mažiau lojalūs savo įmonei. Tačiau pastebėta, kad nuotolinį darbą ypatingai gerai vertina jaunos šeimos – suderinami profesiniai ir šeimos poreikiai“, – teigė direktorė.
Tendenciją, kai žmonės nebenori gyventi vien darbu, o ieško dermės tarp laisvalaikio, kūrybos ir uždarbio, prasidėjo gerokai anksčiau už karantiną. Pandemija tiesiog privertė visus skubiau išbandyti tai, kas neišvengiama.
G.Žilinskienė neabejoja, jei vadovas nori sukurti jauną veržlią darbo kompaniją, jis turi tapti ypač lanksčiu. Moderniems žmonėms reikės daug asmeninių pokalbių, motyvacijos, prasmės, tobulėjimo galimybių ir aiškių tikslų.
„Ir toliau išlieka trys pagrindiniai dalykai, kurie skatina žmogų – atlygis, asmeninio pašaukimo išpildymas ir sėkmės jausmo patyrimas. Profesionalai, kaip ir vadovai, turi savo vidinį vertinimą ir patys žino, ką sugeba. Jiems išorinis vertinimas nebūtinas. Jaunajai darbuotojų kartai vien pagyrimų taip pat gali nepakakti. Jie yra labai orientuoti į savo darbo turinį, todėl juos skatina rezultatas“, – paaiškino pašnekovė.
Akivaizdu, kad jaunoji darbuotojų karta jau nėra ta, kuri yra linkusi atsėdėti reikiamas darbo valandas biuruose. G.Žilinskienė įsitikinusi, kad daugelis savo darbuotojus labai kontroliuojančių vadovų, kurie įsivaizdavo, jog nuotoliniu būdu darbas nebus atliktas, buvo priversti tokią savo nuostatą patikrinti ir sugriauti.
„Darbai buvo atlikti. Gerai atlikti! ir be nuolatinio žvilgčiojimo darbuotojui per petį. Vienareikšmiškai – tai, ką įmonės per pastaruosius mėnesius išmoko, bus apgalvota. Neabejoju, kad ir patys darbuotojai pajus didesnį pasitikėjimą savimi, jog geba atlikti darbus, net jei vadovas nesėdi šalia. Tai žmones ugdo. Kiekvienas viduje sau sako – man nereikia išorinio vertinimo ir kontrolės. Prieiname arčiau prie sąmoningesnio žmogaus ir prasmingesnio darbo. Tik labai svarbu, kad įmonės ir vadovai taip pat tobulėtų. Kai daugelis darbų atliekama nuotoliniu būdu, būtina puoselėti darbuotojų santykius. Negalima leisti jiems atšalti“, – iš patirties tikino personalo agentūros vadovė G.Žilinskienė.
