Pranešime D.Jastramskis primena, koks anksčiau buvo požiūris į LRT valdymą ir kodėl dabartinė situacija yra pavojinga žiniasklaidos laisvės aspektu.
„Prieš 20 metų Seimo posėdyje svarstant LRT valdymo klausimus, apie generalinio direktoriaus ir LRT statusą skambėjo tokios frazės: „postas yra politinis“, „kieno valdžia, to ir televizija“, „dauguma turi teisę turėti savo žmogų televizijoje“, „bus dar daug tų rinkimų, bus dar daug tų pergalių ir pralaimėjimų, ir kiekvieną sykį atėjusi dauguma į šitą postą siūlys savo žmogų“ (iš stenogramos)“, – „Facebook“ paskyroje rašo D.Jastramskis.
Anot docento, dabartinė LRT vadybinio (sąlyginio) nepriklausomumo schema buvo suformuota didžiulių politinių batalijų metu, kai du pagrindiniai varžovai – socialdemokratai ir konservatoriai – priklausomai nuo to, kas laimi rinkimus, neteko galimybės tiesiogiai arba per palankią LRT tarybos daugumą paskirti savo atstovo į generalinio direktoriaus postą.
„Artėjant XX amžiaus pabaigai, atėjo politinis suvokimas, kad geriau jau kompromisas, nei dar ir LRT „praradimas“ po pralaimėtų rinkimų. Kad LRT taryba būtų formuojama pagal formulę 4+4+4, labai padėjo ir prezidentas Valdas Adamkus“, – teigia D.Jastramskis.
Jeigu valstiečių ir žaliųjų parlamentinis „noro parodyti LRT vietą“ garvežys nesustos, rizikuojame mūsų šalyje pastumti žiniasklaidos laisvę žemyn, – D.Jastramskis
Jis prideda, kad dinansinė LRT nepriklausomybė, atsiejant nuo kasmetinės politinės valios Seime skirstant biudžetą, kelią skynėsi daug sunkiau nei vadybinė. Nuo pirmo projekto iki sprendimo surišti LRT finansavimą (nuo 2015 m.) su mokamais į biudžetą mokesčiais praėjo 16 metų. Be to, anksčiau dažnai įtakos turėjo ir požiūris į direktorių ar žurnalistus.
„Dabartinius valdančiuosius valstiečius ir žaliuosius, nedalyvavusius vadybinio ir ekonominio LRT nepriklausomumo kūryboje, matosi, erzina tai, kad nėra kaip tiesiogiai timptelti į save LRT valdymo vadelių, tad telkiamasi parlamentinės kontrolės schemos“, – savo „Facebook“ paskyroje rašo D.Jastramskis.
Pasak jo, LRT kol kas tik besistoja ant tvirtesnių kojų, nes Europoje pagal visuomeninių transliuotojų finansavimą (procento dalis nuo BVP ar kitą rodiklį) Lietuva lenkia tik keletą šalių.
„Tačiau 36,5 milijono eurų biudžetas, atskirai paėmus, dažnai pateikiamas lyg koks nepelnytas aukso puodas“, – priduria docentas.
D.Jastramskio teigimu, parlamentinė tyrimo komisija būtų vienas iš pačių netinkamiausių dalykų šioje situacijoje: tai greičiau politinio spaudimo ir kai kurių parlamentarų smalsumo patenkinimo įrankis.
„Skaidrumo negali užtikrinti turintys jo deficitą. Lietuvoje ir be Seimo yra institucijų (kartais atrodo net ir per daug), galinčių LRT padėti siekti didesnio skaidrumo. Be to, valstiečiams ir žaliesiems Seime būtų laikas atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje teisiškai pagrindinis visuomenės informavimo politikos koordinatorius yra Kultūros ministerija, kuri yra šiuo metų jų pačių valdoma. Jeigu valstiečių ir žaliųjų parlamentinis „noro parodyti LRT vietą“ garvežys nesustos, rizikuojame mūsų šalyje pastumti žiniasklaidos laisvę žemyn ir pasukti praėjusio amžiaus link, kai visuomeninio ir valstybinio transliuotojo sąvokos buvo laikomos sinonimais“, – apibendrina D.Jastramskis.
Valdančioji Valstiečių ir žaliųjų frakcija pirmadienį surinko parašus Seime sukurti laikinąją tyrimo komisiją dėl LRT valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos. Penktadienį Seimas spręs dėl komisijos sudarymo. Komisijos kūrimas grindžiamas įvertinti praėjusių metų LRT tarybos pateiktą 2016 metų veiklos ataskaitą, įvertinti transliuotojo administracinę ir finansinę situacijas.
