„Kai matai tokias tendencijas, tai nereaguoti ir nepranešti tarptautinei bendruomenei, mano galva, būtų spaudos laisvės išdavystė. Atrodo, jau ne vieną dieną su kolegomis, taip pat – ekspertais, visuomenės veikėjais viešojoje erdvėje perspėjome valdžią apie tokias grėsmes, bet panašu, kad bent valdančiojoje daugumoje kol kas neatsirado kritinės masės žmonių, kurie sakytų stop – valdžios institucijų užvaldymui LRT yra ne vieta“, – akcentavo LŽS pirmininkas D.Radzevičius.
LRT ūkinę ir finansinę veiklą tyrusi laikinoji Seimo komisija prieš porą savaičių nustatė, kad šiuo metu LRT tarybai suteikiama per daug funkcijų. Komisija siūlo steigti naują valdymo organą – valdybą ir keisti LRT tarybos formavimo tvarką, kad skiriamų tarybos narių kadencijos sutaptų su valdžios kadencijomis. Tokie siūlymai susilaukė žiniasklaidos bendruomenės bei opozicijos atstovų kritikos.
LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė praėjusią savaitę kreipėsi į Europos transliuotojus, į Seimą kreipėsi ir LRT taryba bei LRT darbuotojai.
„Seimo komisijos, kaip man ir kolegoms atrodo, tikslas yra ne padėti spręsti kokias nors problemas, o perimti LRT valdymą iš esmės ir paversti ją daugiau ar mažiau politizuota ir nuo valdžios priklausoma institucija“, – LRT.lt komentavo Žurnalistų sąjungos pirmininkas.
Jis atvirai prisipažino valdžios ketinimuose matantis grėsmę visuomeninio transliuotojo žurnalistikai – jei jį valdys politizuoti žmonės, laisvos žurnalistikos jis čia neįsivaizduojantis.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Spaudos laisvės biuras, pasak Žurnalistų sąjungos pirmininko, yra viena iš kertinių tarptautinių institucijų, ginančių žiniasklaidos laisvę. Biuras jau greitu metu turėtų kreiptis į vyriausybę ir Seimą, prašydamas detalaus paaiškinimo, kas vyksta.
„Aš prašiau pagalbos įdiegiant tarptautinius standartus. [...] Standartus tų narių, kurių spaudos laisvės indeksas yra viršūnėje. Kadangi jie atlieka nuolatinį šalių narių stebėjimą, tikiuosi, kad tai bus pretekstas ištirti šią situaciją ir ypač dėl to, kad kitąmet artėja rinkimai“, – LRT.lt kalbėjo D.Radzevičius.
Europos žurnalistų federacija – organizacija, kuriai priklauso LŽS, ir glaudžiai bendradarbiauja su visomis tarptautinėmis organizacijomis, įskaitant Europos Komisiją ir Europos Parlamentą.
„Tai aš labai tikiuosi, kad Ricardo Gutierrezas (Europos žurnalistų federacijos prezidentas), kuriam aš parašiau, atitinkamai sureaguos ir įspės Europos Sąjungos centrines institucijas apie tai, kai yra tokių grėsmių ir kyla tokie klausimai. Tikiuosi, kad tuos klausimus užduos ir mūsų valdantiesiems“, – komentavo D.Radzevičius.
Biuras jau greitu metu turėtų kreiptis į vyriausybę ir Seimą, prašydamas detalaus paaiškinimo, kas vyksta.
Pasak jo, šios institucijos reaguoja pakankamai greitai ir LRT pertvarkymo buldozeris Seime dar nebus spėjęs nuvažiuoti.
Praėjusią savaitę tyrimo išvados pasiekė Seimo plenarinių posėdžių salę, kur bandyta joms pritarti skubos tvarka. Kilus opozicijos nepasitenkinimui, įstatymo projektas buvo tik pateiktas, dabar jį papildomai svarstys 5 Seimo komitetai, pagrindinis jų bus „valstietės“ Agnės Širinskienės vadovaujamas Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Po svarstymų komitetuose projektas grįš į Seimo plenarinį posėdį. Jeigu jis bus priimtas, „valstiečių“ frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio vadovaujamas Seimo kultūros komitetas imsis išvadų turinio ir pagal jose nurodytus pasiūlymus rengs LRT įstatymo pakeitimus.
Valdantieji laikosi pozicijos, kad pakeitimais LRT veikla nesiekiama politizuoti ir sako, kad LRT įstatymo tobulinime galės dalyvauti visi norintys.