Sprendimą netruko pasmerkti saulės energijos gamybos pramonė, kuri teigia, kad tokie muitai sukurs tikrą „krizę“ ir kainuos tūkstančius darbo vietų bei milijardų vertės investicijų.
JAV prekybos atstovas Robertas Lighthizeris sakė, kad muitai buvo įvesti po išsamaus jo biuro ir nepriklausomos JAV tarptautinės prekybos komisijos tyrimo, kuris nustatė, kad JAV gamintojai „rimtai nukenčia nuo importo“.
Todėl JAV administracija trejiems metams įvedė iki 50 proc. sieksianti importo muitą didelėms buitinėms skalbimo mašinoms bei ketveriems metams įvedė iki 30 proc. galintį siekti muitą saulės baterijoms.
„Tokiais veiksmais prezidentas aiškiai parodo, kad D.Trumpo administracija visuomet gins amerikiečių darbuotojus, ūkininkus, rančų šeimininkus ir įmones“, – išplatintame pranešime teigė R.Lighthizeris.
JAV valdžios sprendimas įvesti muitus yra naujausias D.Trumpo administracijos žingsnis siekiant pažaboti Kinijos prekybinę galią. JAV prekybos atstovo biuras nustatė, kad skalbimo mašinų importas smarkiai sumažino JAV gamintojų rinkos dalį.
Saulės energijos gamybos sektorius nusivylęs
Tuo tarpu pigių Kinijoje pagamintų saulės baterijų importas leido nuo 2012 iki 2016 metų Jungtinėse Valstijos patrigubinti saulės energijos gamybos apimtis. Šis importas energijos kainas sumažino 60 proc., dėl ko dauguma JAV baterijų gamintojų buvo priversti nutraukti veiklą, nurodoma JAV prekybos atstovo biuro išvadose.
Joje teigiama, kad kiniškų saulės baterijų importą skatino Kinijos valdžios subsidijos bei tai, jog gamintojai vis išvengdavo kompensacinių JAV muitų perkeldami gamybą į naujas šalis.
JAV tarptautinės prekybos komisija tyrimą dėl saulės baterijų importo pradėjo po to, kai gavo bankrutavusios kinams priklaususios amerikiečių bendrovės „Suniva“ ir Vokietijos koncernui priklaususios įmonės „SolarWorld“, kuri bankrutavo gegužę, skundus.
Tuo tarpu saulės energijos gamintojų asociacija SEIA paskelbė, kad jos nariai yra nusivylę tokiu administracijos sprendimu. Jos pranešime nurodoma, kad naujieji importo muitai gali kainuoti maždaug 23 tūkst. amerikietiškų darbo vietų. Be to, dėl tokio sprendimo šis sektorius gali prarasti milijardų JAV dolerių vertės investicijų.
Tokie muitai nepadės patenkinti JAV egzistuojančią paklausą, bet „sukurs krizę klestinčiame mūsų ekonomikos sektoriuje, kas galiausiai dešimtims tūkstančių sunkiai dirbančių amerikiečių kainuos jų darbo vietas“, - sakė SEIA prezidentė Abigail Ross Hopper.
