D.Trumpas pirmadienį pareiškė esąs pasiruošęs pritarti sandoriui, kad „TikTok“ aktyvai būtų parduoti „Microsoft“ arba kuriai nors kitai JAV bendrovei, perspėjęs, kad priešingu atveju ši populiari vaizdo įrašų platforma Amerikoje gali būti uždrausta dėl nacionalinio saugumo priežasčių. Prezidentas pridūrė, kad bet kokio pardavimo atveju reikalautų „reikšmingą dalį“ sumos pervesti Iždo departamentui.
Pasak kritikų, D.Trumpas neturi įgaliojimų to reikalauti. Jie pažymi, kad net jeigu tokia schema būtų įgyvendinta, ji neigiamai paveiktų verslą ir tarptautinius santykius.
„Tokio pobūdžio mafijos taktiką būtų galima tikėtis pamatyti Rusijoje“, – sakė Strateginių ir tarptautinių studijų centro technologijų politikos direktorius Jamesas Lewisas.
„Tai nėra gera politikos praktika. Nemanau, kad tai atitinka konstituciją“, – pridūrė jis.
Teksaso universiteto teisės profesorius Bobby Chesney, besispecializuojantis nacionalinio saugumo ir konstitucinės teisės klausimais, sakė, kad D. Trumpo pasiūlymas yra „itin netinkamas ir nederamas, jau neminint, kad jis neturi jokio pagrindo teisėje“.
Buvęs federalinis prokuroras Michaelas Bromwichas savo „Twitter“ žinutėje rašo, kad D. Trumpo reikalavimai atrodo panašūs į reketą, ir paminėjo Reketo paveiktų ir korumpuotų organizacijų įstatymą (RICO).
„Tai tampa vis atviresnė RICO įmone sulig kiekviena praeinančia diena“, – parašė jis, komentuodamas D.Trumpo komentarus.
Dienraščio „The Wall Street Journal“ žurnalistai Spenceris Jakabas ir Danas Gallagheris savo straipsnyje rašo, kad „Microsoft“ bet kokius tokio pobūdžio siūlymus turėtų atmesti.
„Jeigu šis pasiūlymas yra rimtas ir būtų pripažintas teisėtu, tai sukurtų pavojingą precedentą užsienio verslo įmonių konfiskavimui, naudojantis reguliuojamuoju dekretu, ir atvertų duris JAV firmoms nukentėti nuo tokio paties elgesio“, – rašo jie.
„Jeigu [„TikTok“ sandorio] kaina apimtų nederamą išmoką JAV Iždo departamentui, Amerikos verslas daug daugiau prarastų negu gautų prie to prisidėdamas“, – perspėjo autoriai.
„TikTok“, turintis apie milijardą vartotojų visame pasaulyje, leidžia išmaniaisiais telefonais kurti trumpus filmukus ir juos žiūrėti. Ši platforma tapo naujausiu „TikTok“ taikiniu, tęsiantis politiniams ir prekybos karams tarp Vašingtono ir Pekino.
JAV laikosi pozicijos, kad prie „TikTok“ renkamų vartotojų asmeninių duomenų gali prieiti Kinijos vyriausybė ir naudotis jais žvalgybos bei kitiems tikslams. „TikTok“ savo ruožtu neigia, kad Kinijos vyriausybė turi prieigą prie jos duomenų.
