Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Vidmantas Janulevičius teigia, kad didžiausi sunkumai įmonių dar tik laukia, o tikrasis vaizdas pasimatys po dviejų trijų mėnesių. Anot jo, šiuo metu veikia apie 60 proc. įmonių, o 40 proc. jų yra prastovose. Tuo metu įmonių, stabdančių arba mažinančių gamybos mastą, skaičius tik didės.
Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) ir Baltijos automobilių detalių klasterio vadovas Darius Lasionis pažymi, kad kovo mėnesį didieji automobilių gamintojai, pavyzdžiui, „Volkswagen“, „Renault“, „Volvo“ ir kiti, paskelbė apie surinkimo gamyklų sustabdymą 2-3 savaitėms iki atskiro pranešimo. Pasak jo, tai iš karto paveikė Lietuvoje autodalis ir komponentus gaminančias įmones.
Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų (IRT) asociacijos „Infobalt“ vadovas Mindaugas Ubartas sako, kad įmonės stabdo savo investicinius projektus, atideda vykstančius pirkimus dėl neapibrėžtumo. M. Ubarto vertinimu, IT sektorius kol kas nesusidūrė su mažėjančių pajėgumų ir pajamų iššūkiais, tačiau pajus likvidumo problemas, jei įmonės pradės vėluoti su atsiskaitymais, tai yra, po vieno ar dviejų mėnesių.
Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos (LATIA) prezidentas Kęstutis Daukšys pastebi, kad dėl koronaviruso taikomo veiklos ribojimo Lietuvos aprangos ir tekstilės sektorius šiuo metu dirba 30 proc. pajėgumu, nes 80 proc. sektoriaus produkcijos eksportuojama, o eksportas šiuo metu iš esmės sustojęs. Pagrindinis iššūkis aprangos ir tekstilės sektoriui – darbo vietų išlaikymas.