„Danske Bank“ nesugeba nustatyti, kiek pinigų išplauta Estijoje, traukiasi direktorius

„Akivaizdu, kad „Danske Bank“ nesugebėjo įvykdyti savo įsipareigojimų galimo pinigų plovimo Estijoje byloje. Aš to labai gailiuosi“, - sakė nuo 2013-ųjų bankui vadovavęs T.Borgenas.

„Nors nepriklausomos advokatų kontoros atliktas tyrimas parodė, kad aš savo teisinių įsipareigojimų nepažeidžiau, aš tikiu, jog visiems bus geriausia, jei pasitrauksiu“, – sako didžiausio Danijos komercinio banko vadovas.

„Scanpix“/AP nuotr./Thomasas Borgenas

„Danske Bank“ ataskaitoje akcentuojama tai, kad Danijos advokatų kontoros „Bruun & Hjejle“ vadovautas auditas parodė, jog aukščiausi banko pareigūnai – direktorių valdyba ir generalinis direktorius – asmeniškai nepažeidė jokių teisinių įsipareigojimų bankui.

Tačiau nepaisant to, dėl netinkamo elgesio apgailestavo ir „Danske Bank“ valdybos pirmininkas Ole Andersenas.

„Akivaizdu, kad Bankas šiuo atveju nesugebėjo laikytis savo atsakomybės. Tai nuvilia ir yra nepriimtina, todėl atsiprašome visų suinteresuotų šalių – klientų, investuotojų, darbuotojų ir bendrai visuomenės. Mes pripažįstame, kad mūsų laukia užduotis atsikovojant jų pasitikėjimą“, – „Danske Bank“ pranešime spaudai teigė O.Andersenas.

„Nėra jokių abejonių, kad problemos, susijusios su Estijos filialu, buvo daug didesnės nei manėme, kai pradėjome tyrimą. Išvados rodo, kad Estijos filiale vyko tam tikri labai nepriimtini ir nemalonūs reikalai ir taip pat galime matyti, kad kontrolė visos (banko -BNS) grupės lygmenyje buvo nepakankama“, – akcentavo banko valdybos pirmininkas.

„Mes norime pabrėžti, kad ši byla neatspindi banko, kuriuo mes norime būti. Mes labai rimtai žiūrime į kovą su finansiniais nusikaltimais ir pinigų plovimu. Darome ir darysime viską, kad užtikrintume, jog niekada daugiau neatsidursime tokioje situacijoje“, – tęsė O.Andersenas.

Pripažįsta tinkamai nereagavę į signalus

„Danske Bank“ ataskaitoje pripažįstama, kad nuo to laiko, kai bankas 2007-aisiais įsigijo konkurentą „Sampo Bank“, Estijoje jis turėjo didelį kiekį ne šalyje gyvenančių klientų, kurių „niekada neturėjome turėti“. Šie klientai, banko žodžiais, „vykdė daugybę sandorių, kurie niekada neturėjo įvykti“.

Danijos bankas taip pat teigė, kad pareigūnams buvo pateikta tik dalis informacijos apie įtartinus sandorius ir klientus, o visa eilė „Danske Bank“ kontrolės ir sistemų trūkumų reiškė, jog banko sistemomis buvo galima pasinaudoti vykdant įtartinus sandorius.

„Danske Bank“ pripažįsta, kad per šiuos metus buvo ne viena „daugiau ar mažiau rimta“ užuomina apie įtartinus ir galimai kriminalinius sandorius, tačiau bankas „lėtai reagavo į problemas ir nesugebėjo ištaisyti trūkumų“.

„Nors tuo metu buvo imtasi keletos iniciatyvų, dabar yra akivaizdu, kad jos buvo pavėluotos“, – pripažįsta didžiausias Danijos komercinis bankas.

„Danske Bank“ taip pat pranešė atsisakantis 1,5 mlrd. Danijos kronų (maždaug 200 mln. eurų) pajamų, gautų per Estijos filialo įtartinus sandorius. Atsižvelgęs į tai bankas sumažino pelno prognozę.

Pranešime teigiama, šios lėšos bus paaukotos nepriklausomam fondui, kuris bus įsteigtas remti iniciatyvoms kovoje su tarptautiniais finansiniais nusikaltimais, įskaitant ir su pinigų plovimu.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Thomasas Borgenas

Skandalo mastas plečiasi

Vos kilus skandalui dėl „Danske Bank“, įtartinos operacijos, kurios per devynerius metus - nuo 2007 iki 2015 metų - buvo atliktos per banko Estijos filialą, buvo įvertintos 3,9 mlrd. JAV dolerių.

Tačiau liepos mėnesį Danijos žiniasklaida pranešė, jog per filialą galėjo būti išplauta 8,3 mlrd. JAV dolerių.

Vėliau skandalo mastas vis augo - JAV verslo dienraštis „The Wall Street Journal“ anksčiau šį mėnesį pranešė, jog „Danske Bank“ viduje atliekamas tyrimas dėl Estijos filialo veiklos buvo išplėstas ir dabar į jį įtrauktos visos operacijos su ne Estijos klientų lėšomis, kurios buvo atliktos nuo 2007 iki 2015 metų.

Leidinio duomenimis, per tuos metus per „Danske Bank“ Estijos filialą buvo nukreipta iki 150 mlrd. JAV dolerių „iš bendrovių, turinčių ryšių su Rusija ir buvusia Sovietų Sąjunga“. Didžiausias apimtis šios tikėtinai nelegalios finansinės operacijos buvo pasiekusios 2013 metais, jų suma galėjo siekti beveik 30 mlrd. JAV dolerių.

„Danske Bank“ užsakyto nepriklausomo audito, kuriam vadovavo pirmaujanti Danijos advokatų kontora „Bruun & Hjejle“, ataskaitoje teigiama, kad įtartinomis laikytinos didžioji dalis iš 7,5 mln. finansinių operacijų, kurias atliko dauguma iš 10 tūkst. Estijos filialo klientų, registruotų užsienyje. Šių finansinių operacijų 2007-2015 metais suma viršija 200 mlrd. eurų.

Auditą atliko apie 70 ekspertų. Buvo išanalizuota apie 12 tūkst. dokumentų, daugiau kaip 8 mln. elektroninių laiškų, kuriuos gavo ar siuntė buvę bei dabartiniai banko darbuotojai ir vadovai.

Šią milžiniško masto finansinę aferą taip pat tiria Danijos finansų inspekcija, Prancūzijos pirmos instancijos teismas, taip pat Estijos prokuratūra, sulaukusi tarptautinio investuotojo Williamo Browderio atitinkamo turinio pareiškimo.