Bendrovė, kuri daugiausia dėmesio skiria ekologiškiems projektams, paaiškino tai likvidumo krize, kurią sukėlė „daugybė veiksnių, įskaitant makroekonominę aplinką, padėtį nekilnojamojo turto rinkoje ir COVID-19 pandemiją“.
„Modern Land“ nenurodė, ar tai, kad ji neišpirko obligacijų ir nesumokėjo palūkanų, yra laikytina kompleksiniu įsipareigojimų nevykdymu.
Daugeliui Kinijos vystytojų, turinčių įsiskolinimų JAV doleriais, yra sudėtinga prisitaikyti prie sugriežtintų rinkos sąlygų ir pritraukti investicijų Kinijoje, taip pat prie sumenkusių nekilnojamojo turto pardavimų. Staigus Kinijos obligacijų su spekuliaciniais reitingais vertės kritimas neleidžia refinansuoti skolų išleidžiant naujus vertybinius popierius JAV doleriais daugeliui nekilnojamojo turto bendrovių, jau susiduriančių su didelėmis skolomis.
Tuo tarpu Kinijos duomenų teikėjos CRIC duomenimis, šimto didžiausių Kinijos nekilnojamojo turto vystytojų pardavimai rugsėjo mėnesį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, sumažėjo 36 procentais.
Praėjusią savaitę viena didžiausių sektoriaus atstovų – „China Evergrande Group“, nors ir pavėluotai, bet sumokėjo 83,5 mln. JAV dolerių palūkanų už JAV doleriais išreikštas obligacijas. Bendrovė turėjo sumokėti palūkanas už 5 metų trukmės dolerių obligacijas dar rugsėjo 23 dieną, tačiau negalėjo to padaryti. Šių vertybinių popierių atveju buvo galimas 30 dienų lengvatinis laikotarpis, todėl „Evergrande“ spėjo sumokėti skolą likus vos dviem dienoms iki šio laikotarpio pabaigos.
Praėjusį „Evergrande“ savaitgalį pareiškė, kad ji tęsia daugelį gyvenamųjų projektų Pietų Kinijoje. Iš viso buvo atnaujintas daugiau nei 10 projektų Šendžene ir jo apylinkėse.
Nors „Evergrande“ sugebėjo išvengti įsipareigojimų nevykdymo, kitos Kinijos NT vystytojos, įskaitant „Fantasia Holdings Group“, „China Properties Group“ ir „Sinic Holdings (Group)“, praleido skolų mokėjimus.
„Modern Land“ planavo išpirkti dalį obligacijų iš visos 250 mln. JAV dolerių vertės emisijos, kurių palūkanų norma buvo 12,85 proc., o mokėjimus už likusius vertybinius popierius atidėti. Visgi praėjusią savaitę bendrovė šio ketinimo atsisakė, teigdama, kad ir toliau patiria likvidumo problemų, o anksčiau skelbti planai neatitinka nei bendrovės, nei obligacijų savininkų interesų.
„Modern Land“ antradienį pranešė, kad bendradarbiauja su teisininkais ir planuoja pasamdyti finansų patarėją naujam planui parengti, „atsižvelgdama į suinteresuotųjų šalių interesus tiek šalies viduje, tiek tarptautiniu mastu“.
„Modern Land“ buvo įkurta 2000 metais ir įtraukta į Honkongo vertybių popierių biržą 2013 metais. Bendrovė daugiausia dėmesio skiria žaliųjų technologijų naudojimui būsto statyboje ir 2016 metais tapo pirmąja NT vystytoja Kinijoje, išplatinusia „žaliąsias“ obligacijas tarptautiniams investuotojams.
Antradienį Honkongo biržoje „Modern Land“ akcijos atpigo 1,3 procento. Nuo šių metų pradžios jų vertė nukrito 55 procentais.
„Bloomberg“ duomenimis, Kinijos skolininkai šiais metais neatliko mokėjimų už euroobligacijas, kurių bendra suma yra mažiausiai 8,7 mlrd. JAV dolerių. Tai yra rekordinio dydžio suma, kurios trečdalis tenka nekilnojamojo turto sektoriaus bendrovėms.
