Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Darbiniai ginčai peržengė ribą? Prieš einant teisiniu keliu, išbandyti siūlo mediaciją

Kaip šaukštas deguto sugadina statinę medaus, taip ir konfliktas, kilęs darbe, gali rimtai apkartinti karjerą. Pasak Lietuvos žmogaus teisių centro tarybos nario, darbo santykių konsultanto ir mediatoriaus Romo Turonio, nesprendžiami darbo konfliktai sukuria daug įtampos ir iššūkių, kelia psichologinį diskomfortą ir trukdo vykdyti pareigas. Anot jo, vis labiau populiarėjanti ginčo sureguliavimo procedūrų alternatyva šiuolaikinėje visuomenėje yra mediacija, galinti padėti užkasti karo kirvį darbovietėje ir darbinius santykius grąžinti į taikos būvį, rašoma pranešime spaudai.
Romas Turonis
Romas Turonis / LŽTC nuotr.

Įvardijo pagrindines darbo konfliktų priežastis

„Dažniausi praktikoje susiduriama su konfliktais tarp darbuotojo ir darbdavio. Vis dėlto, dauguma situacijų yra labai individualios, o pradėjus aiškintis problemos mastelis pasidaro kur kas didesnis nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio“, – įsitikinęs R.Turonis.

Anot jo, labai dažnai konflikto priežastimi tarp darbuotojo ir darbdavio tampa darbo sutarčių, darbo teisės ir darbo kodekso pažeidimai. „Neseniai teko konsultuoti mokytoją, kurią dėl sumažėjusio vaikų krūvio mokyklos direktorė nutarė atleisti nesivadovaudama Darbo kodekso nuostatomis, o sugalvodama keistų papildomos apkrovos mechanizmų. Pajutusi, jog su ja elgiamasi ne tik neteisėtai, bet ir žeminančiai, mokytoja kreipėsi pagalbos į darbo santykių konsultantus, ieškodama geriausio būdo, kaip darbo sutartį nutraukti abipusiu susitarimu“, – vienu iš pavyzdžių dalijasi Lietuvos žmogaus teisių centro tarybos narys.

Neretai konfliktą tarp darbuotojo ir darbdavio, pasak R.Turonio, įžiebti gali ir emocinės priežastys. „Tikrai yra atvejų, kai žmonės susipyksta ne dėl teisinių dalykų, o emocinių. Čia kalba eina nebūtinai apie tiesioginį įžeidinėjimą – kartais pakanka ir nemalonaus tono ar piktesnio žvilgsnio. Būna, jog toks emocinis konfliktas perauga į institucinį, pavyzdžiui, kai darbdavys liepia pasiaiškinti dėl vieno ar kito poelgio, nesivadovaudamas kodeksu. Turėjome atvejį, kai vykstant nuotoliniam darbui vienas darbuotojas buvo verčiamas grįžti į kontaktinį darbą dėl darbdavio įgeidžio. Tokia situacija suponuoja, kad pažeidžiamos teisės, neužtikrinamas saugumas“, – atkreipia dėmesį specialistas.

Kita skaudi ir pastaraisiais metais daug aptarinėta priežastis – mobingas. „Kai dalis darbuotojų arba visas kolektyvas nusistato prieš vieną asmenį arba mažesnę kolektyvo dalį, tai tokį reiškinį mes vadiname mobingu. Čia jau didelį vaidmenį užima įvairūs psichologinio smurto veiksmai: ignoravimas, replikos, daiktų, informacijos slėpimas, netinkamas grafiko sudarymas ir t. t. Kai mobingą palaiko vadovas ir nusistato prieš silpnesnįjį, situacija gali tapti kritine ir absoliučiai žlugdyti darbuotoją. Ar galite įsivaizduoti, kai tokį spaudimą patiriantis darbuotojas galiausiai dar yra paprašomas pasiaiškinti vadovui dėl nebuvimo lojaliu? Tai absoliučiai žlugdo moraliai, ypač dėl to, kad dažnai žmogus nė nesuvokia, kas vyksta jam „už nugaros“, negeba identifikuoti mobingo. Vienam kovoti yra labai sunku, deja, tokių atvejų tiek sveikatos sektoriuje, tiek švietime vis dar pasitaiko gana nemažai“, – konstatuoja R.Turonis.

Kokias darbuotojų teises gina įstatymas?

Nors, pasak darbo santykių konsultanto ir mediatoriaus, kiekvienas žmogus, pirmiausia, turi ir pats nusibrėžti moralines ribas, kurių nevalia peržengti darbinėje aplinkoje, svarbu priimti dėmėn ir skirtingas darbuotojų teises, kurias reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai. Pavyzdžiui, teisę į:

· darbą;

· teisingą atlyginimą;

· garbę ir orumą darbe;

· lyčių lygybę ir nediskriminavimą;

· privatų gyvenimą ir duomenų apsaugą;

· poilsį, tikslines ir kasmetines atostogas;

· jungtis į organizacijas;

· kolektyvines derybas;

· profesinį orientavimą ir rengimą;

· informaciją ir konsultaciją;

· dalyvauti nustatant ir gerinant darbo sąlygas bei darbo aplinką;

· apsaugą išlaikant šeimą;

· palankių sąlygų sudarymą darbe darbuotojų atstovams;

· saugą ir sveikatą darbe, teisę nedirbti, jeigu kyla pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai;

· žalos sveikatai dėl nesaugių darbo sąlygų atlyginimą ir kitas teises, aptariamas atskiruose teisės aktuose.

„Jeigu darbuotojas pajunta, kad į darbą eiti dėl patiriamo streso ar keliamos įtampos yra per sunku, jeigu jaučia, kad prieš jį yra nusistatymas, pažeidžiamos minimos teisės ir išspręsti problemos įmonės viduje nepavyksta, tuomet rekomenduojama kreiptis pagalbos. Emociniai būsenai pagerinti tikslinga kreiptis į psichologą, psichoterapeutą, mėginti atrasti bendraminčių, o teisiniais klausimais konsultuoti gali Darbo taryba, profesinės sąjungos. Patarti ar padėti surasti sprendimą taip pat gali darbo santykių konsultantai ir mediatoriai. Labai svarbu, kad asmuo netylėtų, nekentėtų, o ieškotų sprendimo būdų“, – pataria R.Turonis.

Mediacija – pagalba ne tik kilus konfliktui, bet ir siekiant jo išvengti

Darbo santykių konsultantas taip pat atkreipia dėmesį, kad jaučiant, jog yra peržengiamos teisinės ribos, visuomet patartina rinkti įrodymus, fiksuoti raštiškai – tai gali padėti, siekiant įrodyti savo teisybę. Vis dėlto, ieškant kompromiso ir siekiant atstatyti darbinius santykius į įprastą lygmenį, R.Turonis pataria kreiptis į mediatorių.

„Mediacija – tai alternatyvus darbo ginčų sprendimų būdas, kur kas lankstesnis nei, sakykime, „ėjimas“ teisiniu keliu. Toks būdas patrauklus tuo, kad pačios ginčo šalys turi teisę priimti sprendimą, kaip turėtų būti sureguliuota konfliktinė situacija. Šį sprendimą ginčo šalims padeda priimti trečiasis nepriklausomas asmuo – mediatorius. Be to, Romos laikus siekiantis mediacijos įrankis gali atlikti ir prevencinę funkciją, kai realus ginčas dar nėra kilęs, bet yra potenciali galimybė dėl tokio ginčo atsiradimo ateityje“, – pasakoja R.Turonis.

Pasak jo, mediatorius – tai ne šiaip nepriklausomas asmuo, o mediacijos mechanizmą puikiai išmanantis ir kvalifikuotas specialistas, galintis ir turintis padėti ieškoti geriausio scenarijaus abiem šalims. Nors tokios paslaugos Lietuvoje kol kas yra mokamos, anot R.Turonio, vis daugiau darbuotojų ir darbdavių ryžtasi konfliktus spręsti būtent šio įrankio dėka, nes mediacija yra konfidencialus procesas, siekiantis ne tik teisinės, bet ir socialinės taikos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais