Praėjusiais metais darbo ginčų komisijos prašymų gavo dar daugiau nei 2015 m. – 5,4 tūkstančio. Išliko nuo šių komisijų veiklos pradžios nepakitusi tendencija, kad didžiausia dalis prašymų pateikiama dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų išieškojimo. Dėl neišmokėto darbo užmokesčio, uždelsto galutinio atsiskaitymo, neapmokėto viršvalandinio ar darbo naktį, švenčių ir poilsio dienomis kreiptasi daugiausia – apie 92 proc. atvejų.
Pernai šiek tiek mažiau darbuotojų, palyginti su 2015 m., kreipėsi ginčydami darbdavio skirtą drausminę nuobaudą. Darbdavių, kurie prašė iš darbuotojų atlyginti darbdaviui padarytą materialinę žalą, procentas bendrame prašymų skaičiuje išliko kaip ir 2015 m. – 3,4 proc.
Beveik pusė pateiktų prašymų buvo visiškai patenkinti ar patenkinti iš dalies. Atvejai, kai darbdavio ir darbuotojo ginčas išsisprendė iki pirmojo darbo ginčų komisijos posėdžio, ir ieškovas iki posėdžio arba posėdžio metu atsisakė visų pateiktų reikalavimų, sudaro 18 proc.
Pastebima tendencija, kad daugėja darbo ginčų komisijų sprendimais patvirtintų taikos sutarčių.
„Tokie darbo ginčų komisijų veiklos rezultatai įrodo, kad šią sritį reguliuojantis institutas yra išties veiksmingas siekiant socialinės taikos“, – pranešime cituojamas Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.
VDI vadovas atkreipia dėmesį, kad įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui numatomi pasikeitimai ir darbo ginčų nagrinėjimo srityje.
Darbo ginčų komisijų funkcijas numatyta išplėsti, pavedant nagrinėti visus individualius darbo ginčus be išimčių (įskaitant dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, neturtinės žalos atlyginimo bei kitus ginčus, kurie šiuo metu nagrinėjami tiesiogiai teisme) ir kolektyvinius darbo ginčus dėl teisės.
Numatytas dar vienas žingsnis – prie VDI įsteigti darbo arbitražą; tai esą padėtų gerinti kolektyvinius darbo santykius: operatyviau spręsti kolektyvinius darbo ginčus, kitus socialinių partnerių nesutarimus.
