Neskuba gerinti darbo vietos sąlygų
Patalpoje esant 26 laipsniams šilumos, prarandama apie 30 minučių kokybiško darbo, o tvyrojant 27 °C – net valanda darbo laiko.
Pasibaigus karštiems orams, galima atsikvėpti ir pasinerti į darbus – dirbti kur kas lengviau esant vėsesniems orams, mat karštis mažina darbo produktyvumą. Štai Vasados universiteto mokslininko Shin-ichi Tanabe skaičiavimais, patalpoje esant 26 laipsniams šilumos, prarandama apie 30 minučių kokybiško darbo, o tvyrojant 27 °C – net valanda darbo laiko. O ką apie tai mano Lietuvos verslininkai?
Užtikrinti tinkamas darbo sąlygas šios vasaros karščiais darbdaviai ieškojo skirtingų priemonių: vieni rūpinosi oro kondicionieriais, kiti ofisus kėlė į sodybas ar pajūrį, o treti nedarė nieko, tikėdamiesi, kad karščiai greit atslūgs. Valstybinės darbo inspekcijos statistikoje šią vasarą įrašyti net 26 skundai dėl aukštos temperatūros darbo vietose. Kreipdamiesi į darbo inspektorius darbuotojai dažniausiai teiravosi dėl leistinų temperatūros normų, lengvatų jas viršijant (papildomų pertraukų, vandens).
Tai, jog ne visi darbdaviai suskumba rūpintis geresnėmis darbo salygomis, liudija ir šios vasaros pradžioje sukurtas projektas „Negaliu – dirbti.lt”. Žaismingo tinklapio, kuriame gausu šmaikščių patarimų, kaip gelbėtis nuo karščio, autoriai tapo tarpininkais tarp įmonių vadovų ir darbuotojų, kuriems teko kęsti karščius darbo vietose. Visgi projekto iniciatoriams susisiekus su atsakingais vadovais, rimtai situaciją įvertino vos keletas.
Svieto gelbėtojų amplua nepasiteisino
Neretai darbuotojai bijo prarasti darbo vietą ar užsitraukti darbdavio nemalonę.
Anot Valstybinės darbo inspekcijos Komunikacijos skyriaus vedėjos Gabrielės Banaitytės, kuomet darbo vietoje šiluma viršija +28oC esant lengvam fiziniam (sėdimam) darbui ar +26oC sunkiam fiziniam darbui, darbuotojas pirmiausiai privalo kreiptis į vadovą ar atsakingą asmenį, kuriam galėtų paaiškinti esamą situaciją. Tokiu atveju, jei pokalbis buvo bevaisis ar darbdavys nesiima jokių veiksmų, iniciatyvą perima Valstybinė darbo inspekcija.
Tačiau problema kur kas gilesnė nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Neretai darbuotojai bijo prarasti darbo vietą ar užsitraukti darbdavio nemalonę. „Ilgametė darbo patirtis su įmonėmis ir jų darbuotojais rodo, jog ne visi problemas drįsta išsakyti tiesiogiai arba dažnai tiesiog nepasiekia atsakingų vadovų. Užėjęs į negaliu-dirbti.lt tinklapį, toks darbuotojas gali anonimiškai paskelbti apie prastas darbo sąlygas konkrečioje darbovietėje, o mes, kaip svieto gelbėtojai, susisiekiame su vadovu“, – apie projekto idėją pasakojo pleveles.lt vadovė Živilė Vaitkūnienė.
Toks projektas buvo sukurtas užfiksuoti problemą konkrečioje įmonėje ir pasiūlyti sprendimo variantus. Deja, operatyviai sureagavus į skundą ir susitikus su vadovais, dažniausiai pasigirsdavo pareiškimai: „Negali būti jokių problemų, nes pas mus viskas išpręsta žmonių labui ir gerovei“, „Jei tai mokama, man neįdomu“ ir pan. O karščius iškentėję darbuotojai taip ir liko it musę kandę.
Pateikia sprendimą, ieškantiems nesezoniškos investicijos
Vadovai ne visada sureikšmina darbuotojų skundus dėl vasaros karčių, kurie Lietuvoje tęsiasi vos porą mėnesių.
Vadovai ne visada sureikšmina darbuotojų skundus dėl vasaros karčių, kurie Lietuvoje tęsiasi vos porą mėnesių. Jei darbdaviams rūpi komfortiškų darbo sąlygų užtikrinimas, jie dažniausiai eina paprasčiausiu, bet nebūtinai pigesniu keliu – įrengia oro kondicionierius.
23 metus plėvelėmis nuo saulės ir karščio prekiaujančios įmonės vadovė Ž.Vaitkūnienė pasakoja, kad kitaip nei oro kondicionieriai ar kitos priemonės, plėvelės užtikrina gerbūvį visus metų laikus. „Plevelės ne tik nepraleidžia karščio, bet ir sulaiko šilumą žiemos metu, pro langus neleidžia patekti odai žalingiems UV spinduliams,“ – privalumus dėsto Ž. Vaitkūnienė.
Remiantis projekto rezultatais, apsauga nuo karščio ir akinimo dažniau rūpinasi IT ir kitos įmonės, kurių darbuotojai didžiąją dalį dienos praleidžia prie kompiuterių. „Atsisukus saulei būdavo sunku įžiūrėti į kompiuterių ekranus dėl susidariusių atspindžių. Kad neužsitamsintume patalpų žaliuzėmis ar roletais, pasinaudojome pasiūlymu klijuoti plėveles“, – paaiškina Renata, kompiuterių remontu užsiimančios įmonės personalo vadybininkė.
Tiesa, bandymai prisibelsti į vadovų duris parodė, jog kai kuriose įstaigose tai labai ilgi ir sudėtingi procesai. Štai atsiliepiant į valstybinių įstaigų darbuotojų skundus, galima prisidėti tik tuo, jog pasiūlymas būtų įtrauktas į specialiai sudarytų darbo grupių svarstymus.
