„Būtų socialiai neteisinga, jei iš Darbo kodekso išnyktų nuostata, kad darbo stažas nėra svarus argumentas, vertinant dirbančiųjų patirtį ar išmokas atleidimo atveju. Pagaliau, didelis darbo stažas įrodo ir įvairių institucijų ar įmonių darbuotojų lojalumą. Tokia praktika Lietuvoje galioja daugelį dešimtmečių, ir sprendimas jos atsisakyti būtų prieštaringas“, – teigė Kauno technologijos universiteto Viešosios politikos ir administravimo instituto vadovas Algis Krupavičius.
Be to, pasak jo, didelis darbo stažas įvairiose organizacijose, ypač statutinėse, vertinamas dar ir kaip profesionalumo įrodymas, nes darbo patirtis vienoje organizacijoje žmonėms leidžia sukaupti kompetenciją, žinias.
„Jeigu atsirastų naujas griežtas darbo santykių reguliavimas, tai reikštų, jog apskritai darbuotojai nėra skatinami būti lojalūs ir dirbti vienai organizacijai ne kelerius metus, bet daug metų, todėl žmonės būtų linkę dažniau keisti darbovietes“, – svarstė A.Krupavičius.
Mokslininkas pastebėjo, kad, jeigu nebebūtų vertinama darbo stažo trukmė vienoje organizacijoje ir būtų atsisakyta skatinimų už didelį darbo stažą, dirbantieji prarastų motyvaciją ilgiau dirbti vienoje organizacijoje, siekti joje karjeros.
Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas kol kas atsargiai vertina Darbo kodekso pataisas, kurios suteiktų galimybę darbdaviams nebeatsižvelgti į ilgametį darbo stažą, atleidžiant darbuotojus: „Tai – tik pasiūlymas. Ar jam bus pritarta Seime, ar ne, dar – ilga istorija. Jeigu didelio darbo stažo vienoje organizacijoje būtų nutarta nebepaisyti, tuomet tektų keisti ne vieną įstatymą, nes Lietuvoje daugelyje teisės aktų darbo stažas laikomas vienu iš rodiklių, nuo kurio priklauso atlyginimų, pensijų dydžiai. Ypač – valstybės tarnyboje.“
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas Tomas Davulis, padėjęs Vidaus reikalų ministerijos pareigūnams rengti Valstybės tarnybos įstatymo pataisas, tvirtino, jog pirmiausia buvo bandyta susitarti su visuomene ir socialiniais partneriais, kokia yra išeitinės išmokos paskirtis: „Jei išmokos, išeinant iš darbo, paskirtis yra prarandamų lėšų kompensavimas, tuomet reikėtų pateikti įrodymus, kad tos pajamos iš tikrųjų yra prarandamos. Kai tos išmokos susiejamos su darbo stažu, kartu susiejama ir su dirbančiojo amžiumi. Todėl atsiranda netiesioginė diskriminacija dėl amžiaus, ir ją reikia pateisinti tam tikru socialinės politikos tikslu. To tikslo reikėtų siekti tinkamomis ir proporcingomis priemonėmis.“
T.Davulis įsitikinęs, kad, kai Lietuvoje pagal darbo stažo dydį diferencijuojamos skirtingo amžiaus asmenų grupės, labai sunku identifikuoti socialinės politikos tikslą, o tai prasilenkia su Europos Sąjungos (ES) teisės direktyvomis.
„Kita vertus, yra ES šalių, kuriose iš viso nėra tokio dalyko, kaip išeitinės išmokos, o tik nustatyti ilgesni įspėjimų dėl atleidimo laikotarpiai. Yra šalių, kur išeitinės išmokos priklauso nuo darbo stažo, bet yra ir šalių, kur šios išmokos iš viso neturi nieko bendro su darbo stažu. Mums reikėtų apsispręsti, kokios išmokos ir kokiu tikslu turėtų būti Lietuvoje,“ – aiškino T.Davulis.
Pasak jo, mokslininkai, talkinę Vidaus reikalų ministerijai, rengiant Valstybės tarnybos įstatymo pataisas, laikėsi nuostatos, kad išeitines išmokas privalėtų mokėti ir darbdavys.
Statutinių pareigūnų darbo santykiai Darbo kodeksu neapibrėžiami. Ar valstybė statutinius pareigūnus, valstybės tarnautojus ir teisėjus pasiliks savo reguliavimo sferoje, negalėčiau atsakyti, – T.Davulis.
„Tikrai nesiekėme įteisinti to, kad darbdaviai noriai ir pakankamai lengvai galėtų atleisti savo darbuotojus iš darbo. Tam tikros išeitinės išmokos juos turėtų sudrausminti“, – teigė T.Davulis.
Paklaustas, kaip būtų elgiamasi su statutiniais pareigūnais, kuriems darbo stažas prilygo užtarnautiems antpečiams, mokslininkas patikslino: „Statutinių pareigūnų darbo santykiai Darbo kodeksu neapibrėžiami. Ar valstybė statutinius pareigūnus, valstybės tarnautojus ir teisėjus pasiliks savo reguliavimo sferoje, negalėčiau atsakyti. Tačiau valstybė, remdamasi jų darbo stažu, galėtų nustatyti aukštesnę kvalifikaciją bei atsakomybę. Tuomet darbo stažas galėtų būti ir kaip atlyginimo dedamoji.“
Ar siūlomos Darbo kodekso pataisos sulauks Seimo pritarimo, T.Davulis nesiėmė prognozuoti. Anot jo, mokslininkai atliko savo darbą, o politikai privalės nuspręsti, ar verta jam pritarti.
