„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Darbo nerandantiems žmonėms koją vis dažniau kiša ne žinių stoka, o prastas charakteris

Lietuvoje nedarbas mažėja, tačiau daliai žmonių įsidarbinti itin sudėtinga, net ir baigus mokslus ir įgijus tinkamą profesinę kvalifikaciją. Personalo atrankos specialistai pastebi, kad darbdaviai vis dažniau kreipia dėmesį ne į pretendento diplomą ar darbo patirtį, o į jo reputaciją ir charakterį. Konfliktiškos, arogantiškos, bendradarbiauti nenorinčios asmenybės darbdavių nėra pageidaujamos. Net ir tada, jei turi paklausių profesijų diplomus.
Pyktis
Pyktis / 123rf.com nuotr.

Darbo rinkos ekspertai siūlo darbo ieškantiems žmonėms didesnį dėmesį skirti socialiniams įgūdžiams ugdyti. Pasak jų, praėjo laikas, kai baigus mokymo įstaigą ir įgijus specialybę, ieškant darbo, pakakdavo pamojuoti diplomu. Žmogus turi mokytis visą gyvenimą ir kaupti ne tik žinias, tačiau ir tobulinti savo asmenines savybes.

Darbdavių lūkesčiai auga

Dažnai net ne profesija lemia, ar žmogus bus paklausus darbo rinkoje. Kiekvienam reikia pagalvoti, kokius įgūdžius ir savybes reiktų vystyti savyje šalia gaunamų profesijos žinių, – teigė B.Petikonis-Šabanienė.

Personalo atrankos ir įdarbinimo paslaugų bendrovės „Manpower Lt“ direktorė Božena Petikonis-Šabanienė 15min.lt teigė, kad praėjo laikas, kai žmogus baigęs mokyklą ir vėliau įgijęs specialybę galėjo tikėtis rasti darbą parodęs vien tik savo diplomą:

„Neseniai ekonomikos forume teko matyti analizę, kokie žmonių įgūdžiai svarbiausi darbo rinkoje. Buvo kalbama, ko turi būti mokoma vidurinėse mokyklose, kad ateityje žmonės galėtų efektyviai dirbti.

Božena Petikonis-Šabanienė
Božena Petikonis-Šabanienė

Akivaizdi tendencija – darbdavių lūkesčių skalė labai prasiplėtė bendrųjų kompetencijų link. Pavyzdžiui, kompiuterinis raštingumas šiuo metu yra būtinas. Taip pat labai svarbus žmogaus suvokimas, kas vyksta visuomenėje.“

Pasak jos, šalia žinių ne mažiau svarbios yra asmeninės kandidato savybės. „Dažnai net ne profesija lemia, ar žmogus bus paklausus darbo rinkoje. Kiekvienam reikia pagalvoti, kokius įgūdžius ir savybes reiktų vystyti savyje šalia gaunamų profesijos žinių“, – minėjo pašnekovė.

Gali tapti našta

Darbdaviai vis atidžiau vertina tokias savybes, kaip darbuotojų charakteris ir gebėjimas sutarti su kolegomis.

Darbdaviai vis atidžiau vertina tokias savybes kaip darbuotojų charakteris ir gebėjimas sutarti su kolegomis. „Pastebime ir iš mūsų užsakovų pusės, kad vis daugiau dėmesio skiriama kandidatų žmogiškosioms savybėms. Vis dažniau atidžiau vertinamas pretendento charakteris.

Darbo pokalbiai vyksta gyvai būtent todėl, kad būtų identifikuojamos ne tik žinios, bet ir pamatoma, ar asmuo galės tinkamai dirbti kolektyve“, – sakė darbo rinkos specialistė.

Ji pabrėžė, kad darbų, kur darbuotojas galėtų viską padaryti vienas, sparčiai mažėja. Tampame vis labiau priklausomi vieni nuo kitų.

b
ES investicijos

„Jei nesugebame pritapti prie žmonų, su kuriais kiekvieną dieną reikia bendrauti, tampame našta kolektyvui, o ir patys jaučiamės blogai. Gali būti labai geras specialistas, tačiau jeigu kitam žmogui nekeli pasitikėjimo, tai darbo pasiūlymą gauti bus labai sunku“, – sakė  B.Petikonis-Šabanienė.

Ieškokit „savo rogių“

Kiekvieną kartą, kai žmogus keičia darbą, reikia laiko priprasti, tačiau kai žmogus jaučiasi „ne savo rogėse“, jam nepadės niekas, – minėja A.Čepulytė.

Darbuotojų paieškos bendrovės „Sharecruit“ vadovė Asta Čepulytė 15min.lt nurodė, kad 2015 m. atlikti tarptautiniai tyrimai parodė, jog 65 proc. visų personalų specialistų susiduria su problemomis, kai reikia rasti įmonių kultūrą atitinkančių kandidatų.

„Kitaip tariant, turi būti tinkamas žmogaus charakteris, kitos būdo savybės, jis turi nesunkiai pritapti ir pats gerai jaustis“, – paaiškino pašnekovė.

Asta Čepulytė
Asta Čepulytė

Pasak jos, žmogus turi turėti ne tik gerų profesinių įgūdžių, tačiau ir tikti užimamai pozicijai: „Kartais ne tiek dėl savo žinių stokos, kiek dėl asmeninių savybių žmonės nebegali likti darbe ir tai tikrai ne tik Lietuvos, bet pasaulinė problema.“

A.Čepulytė atkreipė dėmesį, kad kiekviena nauja darbovietė žmogui reiškia papildoma stresą. Vis dėlto reiktų skirti, kada stresas kyla dėl naujų iššūkių, ir kada žmogus stresuoja dėl nemėgstamo darbo:

„Kiekvieną kartą, kai žmogus keičia darbą, reikia laiko priprasti, tačiau kai žmogus jaučiasi „ne savo rogėse“, jam nepadės niekas. Su tokia situacija jis gali laikinai susitaikyti, tačiau atsiradus pirmai progai jis tiesiog išeis iš tokio darbo.“

Įprasta manyti, kad vyresniems žmonės adaptuotis sunkiau, tačiau A.Čepulytės teigimu, viskas priklauso nuo to, į kokią aplinką darbuotojai patenka.

„Mums patiems teko ieškoti būtent vyresnio amžiaus darbuotojų sveiko maisto parduotuvėms. Klientas nenorėjo studentų, galvojo, kad vyresnių žmonių lojalumas didesnis ir jie kelia daugiau pasitikėjimo. Tokie darbo pasiūlymai vyresnio amžiaus žmonės leidžia jaustis saugiai, nes jie iš anksto žino, kad yra laukiami ir lengvai pritaps“, – teigė „Sharecruit“ įkūrėja.

"Aš galiu" 0520

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs