Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė antradienį pranešė, jog Migracijos departamento sistemoje buvo užregistruota 4611 ukrainiečių, tačiau atvykusiųjų skaičius yra gerokai didesnis.
Atslūgus pirmajam šokui, ukrainiečiai jau leidžia vaikus į Lietuvoje esančias mokyklas, ieško galimybių įsidarbinti.
Darbo paieškų portalai skelbimus, kuriuose kviečiami kandidatuoti ir ukrainiečiai, skaičiuoja šimtais, o Užimtumo tarnyba – ir tūkstančiais.
Ieško nuo finansų specialistų iki viešojo transporto vairuotojų
Užimtumo tarnybos kovo 10 d. duomenimis, 770 įmonių užregistravo laisvas darbo vietas, į kurias kandidatuoti kviečiami ir ukrainiečiai – darbo pasiūlymų skaičius siekia 7,3 tūkst.
„Apie trečdalis sutinka suteikti gyvenamąją vietą ar užtikrinti lankstų darbo grafiką mamoms su mažais vaikais“, – informavo Užimtumo tarnyba.
Į Užimtumo tarnybą jau kreipėsi 260 ukrainiečių – šiuo metu jie nėra registruoti, bet jiems teikiamos konsultavimo, informavimo ir tarpininkavimo įsidarbinant paslaugos. Tiesa, nuo kovo 11 d. įsigalioja papildytas VRM ministro įsakymas dėl laikinosios apsaugos, tad Užimtumo tarnyba galės registruoti Ukrainos piliečius, suteikti jiems statusą, teikti darbo rinkos paslaugas, aktyvios darbo rinkos politikos priemones.
Kol kas apibendrintų duomenų apie įsidarbinusius ukrainiečius Užimtumo tarnyba dar neturi, tačiau pabrėžia, kad jau yra ir įsidarbinusių. Štai Alytaus r. savivaldybėje iš 11 besikreipusių į Užimtumo tarnybą du ukrainiečiai jau įdarbinti, dar du planuojama įdarbinti kitą savaitę. Darbo pozicijos – įvairios: siuvinėtojas, kasininkas, odontologo padėjėjas, baldų gamintojas. „Amatininkų užeigoje“ įdarbinta virėja, susitarta dėl darbo pokalbio Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, kovo viduryje planuojama įdarbinti žmonių „Plungės kooperatinėje prekyboje“.
„Visiems, kurie kreipėsi, ieškoma laisvų darbo vietų, nemažai jau kontaktuoja su darbdaviais“, – teigia Užimtumo tarnyba.
Besikreipusių užsieniečių išsilavinimas įvairus – jie ieško tiek kvalifikuoto, tiek nekvalifikuoto darbo: gali dirbti virėjais, odontologo padėjėjais, slaugytojais, valytojais, pardavėjais, statybininkais, siuvėjais, mokytojais, vaikų darželio auklėtojomis, juristais, buhalteriais ir pan.
Tuo tarpu iš verslo darbo pasiūlymų daugiausia sulaukta iš apdirbamosios gamybos sektoriaus, iš jų daugiausiai – maisto produktų gamybos bei drabužių siuvimo ir kitų tekstilės gaminių gamybos įmonių. Darbo vietas siūlo prekybos centrai, viešbučiai, restoranai, statybos įmonės ir daugybė kitų sričių darbdavių. Darbo pasiūlymų Ukrainos pabėgėliams galima rasti įvairiuose miestuose – daugiausiai Vilniuje ir Kaune, taip pat Klaipėdoje, Panevėžyje, Alytuje, Telšiuose, Kėdainiuose ir kt.
Kaip pastebi Užimtumo tarnyba, darbų pobūdis įvairus – darbdaviai įdarbintų statybininkus, virėjus, kambarines, parduotuvės salės darbuotojus, vairuotojus, siuvėjus, pakuotojus, taip pat kvalifikuotus elektrikus, baldų apmušėjus, staklių operatorius ir inžinierius, IT specialistus, programuotojus, buhalterius ir kt.
„Į mūsų šalį atvyksta daugiau moterų ir vaikų, todėl atitinkamai ne visi darbo pasiūlymai atitiks darbdavių poreikius. Tikėtina, kad šiuo atveju paslaugų, prekybos ir aptarnavimo įmonės sulauks daugiausiai susidomėjimo“, – prognozuoja Užimtumo tarnyba.
Šimtai darbo pasiūlymų ir portaluose
Visuose trijuose pagrindiniuose šalies darbo skelbimų portaluose – „CV Market“, „CV bankas“ ir „CV Online“ – taip pat galima rasti skelbimų, aktualių Ukrainos žmonėms. Jie pažymimi specialiu ženkliuku „Підходить і для українців“ (išvertus, „tinkamas ukrainiečiams“).
Pasak „CV Online“ rinkodaros vadovės Ritos Karavaitienės, šiuo metu tinklalapyje yra virš 200 tokių skelbimų. Žinoma, į šiuos darbus gali kandidatuoti ne tik ukrainiečiai, bet toks žymėjimas, pasak R.Karavaitienės, palengvina darbų paiešką.
„Didesnę darbo pasiūlymų ukrainiečiams dalį sudaro kvalifikuoto darbo pasiūlymai. Ieškomi IT specialistai, programuotojai, inžinieriai, logistikos specialistai. Tačiau, bendrai paėmus, darbų ukrainiečiams spektras yra gan platus ir įvairus”, – 15min sakė R.Karavaitienė.
Jos teigimu, ukrainiečiams siūlomi darbai prekyboje, sandėliuose, pavyzdžiui, pakuoti, rūšiuoti, komplektuoti prekes. Taip pat jie kviečiami dirbti virėjais, viešojo transporto vairuotojais, teritorijų priežiūros darbininkais, klientų aptarnavimo specialistais, finansų, skaitmeninės rinkodaros specialistais ir vertėjais.
Anksčiau portalo „CV bankas“ vadovas Tomas Toleikis 15min sakė, kad įmonės pasiruošusios ukrainiečius arba kitų šalių pabėgėlius įdarbinti tuo atveju, kai nėra būtina lietuvių kalba.
„Jei yra galimybė dirbti mokant anglų arba rusų kalbą, įmonės ir laukia tų žmonių“, – anksčiau sakė T.Toleikis.
Pavyzdžiui, viešojo transporto programėlę sukūrusi „Trafi“ įdarbintų inžinierius (atlyginimas siekia 3305–6280 eurų prieš mokesčius), o „Vilniaus viešasis transportas“ gali priimti ukrainiečių vairuotojų – jiems mokėtų 1550 eurų popieriuje.
Tarp priimančių ukrainiečius – ir žinomos įmonės
Pasidairius po kitame darbo paieškos skelbimų portale „CV Market“ esančius skelbimus matyti, kad įmonės ukrainiečiams siūlo išties platų darbų pasirinkimo spektrą. Priimti Ukrainos pabėgėlius pasiryžusios tiek didelės ir gerai žinomos įmonės, tiek mažesni verslai.
Pavyzdžiui, gyvybės mokslų produktus gaminanti „Thermo Fisher Scientific Baltics“ ukrainiečiams siūlo sandėlininkų pozicijas – atlyginimas siektų apie 1500 eurų, neatskaičius mokesčių.
Startuolis „Kilo Health“ ukrainiečiams gali pasiūlyti ne vieną rinkodaros ar inžinieriaus poziciją – čia siūlomi nuo 1400 iki 7500 eurų siekiantys atlyginimai, neatskaičius mokesčių.
Nekvalifikuoto darbo ieškantys ukrainiečiai taip pat turės iš ko rinktis – šalia Vilniaus oro uosto įsikūręs „Park Inn” įdarbintų naktinį viešbučio administratorių (atlygis siekia nuo 700 rankas), „Radisson Blue Royal Astoria“ priimtų pusryčių padavėją (nurodytas atlyginimas siekia 5–5,40 eurų už valandą), viešbutis taip pat ieško kambarinių.
Panevėžyje įsikūrusi įmonė „Devold“, gaminanti laisvalaikio ir sporto aprangą, siūlo mezgėjų ir tiekimo koordinatorių darbus. Atlyginimai varijuoja 600–1000 eurų į rankas. Kauno įmonė „Klasikinė tekstilė“ irgi ieško audėjų bei rūšiuotojų.
Pastatų valymo ir priežiūros paslaugas teikianti „Corpus“ ieško valytojų, kiemsargių ir operatorių. Jiems mokėtų 730–1500 eurų prieš mokesčius.
„CV Banko“ portale taip pat galima aptikti žinomų įmonių skelbimų, kurie aktualūs ir Ukrainos žmonėms – „Bolt“ platforma ieško vairuotojų, baldų pramonės įmonė „Freda“ – pakuotojų, operatorių.
Ukrainiečių laukia ir maitinimo įstaigos – Vilniuje esantis restoranas „Senoji trobelė“ ieško virėjų, padavėjų. Virėjui siūlomas atlyginimas nuo 800 eurų, atskaičius mokesčius.
Elektroninė maisto ir kasdieninių prekių parduotuvė „Barbora“ ieško prekių surinkėjų, kurjerių. Šioje įmonėje įsidarbinę uždirbtų nuo 750 iki 1300 eurų. Kaip anksčiau 15min sakė personalo vadovė Agnė Savickienė, parduotuvė informavo Užimtumo tarnybą galinti priimti 65 ukrainiečius. Pasak jos, norima įdarbinti ir IT specialistų, programuotojų.
Įdarbintų baldų gamybos ir tekstilės įmonėse
SBA grupės organizacijos vystymo vadovė Jelena Grišina 15min komentavo, kad įmonių grupė jau pajuto didesnį ukrainiečių domėjimąsi galimybėmis įsidarbinti.
„Pastebime tendenciją, kad dėl galimybės įdarbinti iš Ukrainos atvykusius artimuosius, giminaičius ar pažįstamus teiraujasi jau dabar SBA grupės įmonėse dirbantys ukrainiečiai. Taip, pavyzdžiui, „Kauno balduose“ pasiūlėme siuvėjos darbą keturioms ką tik į Lietuvą atvykusioms moterims, jos ir apgyvendintos įmonės būstuose . „Klaipėdos balduose“ įdarbinome vienos kolegės artimą giminaitę“, – teigė J.Grišina.
Ji akcentavo, jog iš Ukrainos dažniausiai atvyksta moterys su vaikais, kurios ieškotis darbo gali tik tuomet, kai vaikai pradeda lankyti mokyklas ir darželius.
„Todėl labai svarbu, kad savivaldybės operatyviai rastų jiems vietas švietimo įstaigose“, – tvirtino SBA grupės atstovė.
Iš viso grupės baldų gamybos ir tekstilės įmonėse yra apie 100 laisvų pozicijų, į jas priimami pakankamai kompetencijų turintys ukrainiečiai.
„Pavyzdžiui, SBA bendrovėse „Utenos trikotažas“ ir „Šatrija“ galėtume įdarbinti apie trisdešimt siuvėjų. Baldų įmonėse turime laisvų pozicijų žmonėms, turintiems kitokių kompetencijų – priimtume elektrikus, įrengimų operatorius, šaltkalvius ir pan.“, – komentavo J.Grišina.
SBA grupės įmonėse Lietuvoje, kuriose dirba daugiau kaip 4500 darbuotojų, užsieniečių yra kiek daugiau nei 110. Ukrainiečiai iki šiol sudarė dešimtadalį jų ir daugiausiai tai yra moterys.
