Pirmas įspūdis – el. pašte
Reikšminga ir tai, ar į darbo pokalbį kandidatas atvyksta laiku – tai išduoda požiūrį, – sako S.Vabalė
Verslo psichologės Lauros Rimkutės teigimu, formuoti potencialaus darbdavio įspūdį apie save kandidatas ima dar iki prasidedant darbo pokalbiui. Pirmiausia – atsiųsdamas savo gyvenimo aprašymą.
„Darbdaviai dažnai vertina gyvenimo aprašymą ne tik pagal jame įvardytą kandidato darbinę patirtį ir tinkamumą pozicijai iš profesinės pusės, bet ir pagal jame vyraujančią tvarką, kalbos sklandumą, taip pat žiūri, ar aprašyme nėra rašybos klaidų. Kartais kandidatams tai atrodo nereikšmingos smulkmenos, tačiau darbdaviui renkantis jos gali būti labai svarbios“, – sako verslo psichologė ir priduria: jei gyvenimo aprašymui darbdavys neturės priekaištų, tuomet pakvies kandidatą į darbo pokalbį – sieks asmeniškai išsiaiškinti apie kandidato tinkamumą pozicijai.
Pasiruošimas – būtinas
Pasak kompanijos „Intermedix Lietuva“ personalo skyriaus vadovės Simonos Vabalės, kiekvienas darbdavys nuolat tikisi, kad kandidatas į darbo pokalbį atvyks pasiruošęs.
„Kandidato pasiruošimą išduoda jo žinios apie įmonę, taip pat poziciją, į kurią pretenduojama, bei motyvacija norimoms pareigoms užimti. Reikšminga ir tai, ar į darbo pokalbį kandidatas atvyksta laiku – tai išduoda požiūrį, – sako S. Vabalė. – Pokalbio metu kandidatui svarbu mokėti save pristatyti, pasirodyti smalsiam, atviram, norinčiam mokytis, atsakingam, komandiškam, pozityviam.“
Vadovė taip pat primena, kad darbo pokalbis reikalauja ir darbdavio pasiruošimo.
„Prieš darbo pokalbį ne ką mažiau nei kandidatas jaudinasi ir jį kalbinsiantis vadovas – prieš kiekvieną susitikimą jis deda daug pastangų tam, kad tinkamai reprezentuotų organizaciją, detaliai ir teisingai papasakotų apie siūlomą poziciją, darbo pobūdį, aplinką. Kiekvieno darbo pokalbio tikslas yra ne tik pažinti kandidatą, bet ir prisistatyti. Kiekvienas vadovas mūsų kompanijoje suinteresuotas, kad pokalbis kandidatui praeitų sėkmingai“,– sako „Intermedix Lietuva“ atstovė.
Išduoda kūno kalba
Kaip turėtų elgtis kandidatas, kad darbdaviui pokalbio metu paliktų teigiamą įspūdį? Anot L.Rimkutės, psichologai vieningai sutaria, kad teigiamą įspūdį labiausiai formuoja ne kandidato žodžiai, o kūno kalba.
Jei kandidatas viso pokalbio metu sėdės sukryžiuotomis rankomis ir kojomis, kramtys nagus ar pirštuose nuolat sukios tušinuką, net ir geriausiai paruošta prisistatymo kalba nepaliks gero įspūdžio, – sako psichologė
„Norėdami patikti darbdaviui, visų pirma turime išmokti atsipalaiduoti ir pasitikėti savimi. Jei kandidatas viso pokalbio metu sėdės sukryžiuotomis rankomis ir kojomis, kramtys nagus ar pirštuose nuolat sukios tušinuką, net ir geriausiai paruošta prisistatymo kalba nepaliks gero įspūdžio, – sako psichologė. – Atvira laikysena, tiesi nugara, šypsena veide yra kur kas veiksmingesnės. Jei žmogus jausis užtikrintai, tai atsispindės ir jo laikysenoje. Vis dėlto pasitikėjimo savimi galima įgyti ir nutaisius tinkamą kūno pozą. Dėl to galite išgirsti patarimų prieš pokalbį pastovėti supermeno pozoje ar žvelgiant į veidrodį pasakyti sau komplimentą.“
Be to, psichologės teigimu, teigiamą įspūdį taip pat formuoja gebėjimai klausytis pašnekovo, sklandžiai dėstyti savo mintis: „Visos šios kompetencijos yra lavinamos, todėl labai rekomenduotina kartais tiesiog pasivaikščioti po darbo pokalbius žvelgiant į tai kaip į treniruotę. Nes ir čia galioja posakis, „sunku treniruotėje, lengva mūšyje“.“
„Intermedix Lietuva“ personalo skyriaus vadovė S.Vabalė priduria, kad kandidato visraktis į sėkmę darbo pokalbio metu yra aiškiai užsibrėžti tikslai: „Svarbu, kad žmogus gerai žinotų, kur nori būti, kokia pozicija jam įdomiausia ir tinkamiausia. Nuo to ir prasideda tikrosios kandidato ir organizacijos derybos – svarbu nuoširdžiai pasitikrinti, ar žiūrima viena kryptimi, ar sutampa lūkesčiai. Pokalbio metu kandidatui nederėtų bandyti vien tik įtikti – jam vertėtų stengtis kuo nuodugniau išsiaiškinti, ar siūloma pozicija atitinka norus, leidžia auginti kompetencijas.“
Patirtį kompensuoja entuziazmas
Pasitaiko, kad darbuotojas nebūtinai atitinka visus pozicijai užimti keliamus kriterijus, tačiau vis vien nusamdomas. L.Rimkutė sako, kad tokie atvejai nutinka reguliariai. „Darbdavius dažnai sužavi žmonių požiūris, iniciatyvumas, vidinė energija. Jei žmogui ir trūksta konkrečios patirties, bet jis trykšta noru mokytis, tobulėti, sugebėjimu prisiimti atsakomybę ir stipria vidine motyvacija, darbdavys nedvejodamas rinksis tokį kandidatą. Lengviau išmokyti žmogų naujų įgūdžių, nei pakeisti jo požiūrį į darbą, nuostatas ar įkvėpti meilės darbui. Vidiniai dalykai yra visada svarbesni nei tiesiog kriterijų atitikimas“, – sako psichologė.
Todėl tie kandidatai, kurie turi noro ir kompetencijos dirbti, visada yra darbdavio prioritetų sąraše: „Tačiau kartais darbdavys gali rinktis būtent tą kandidatą, kuris, jo manymu, yra tinkamesnis ir lengviau pritaps prie esamos komandos. Vis daugiau darbdavių jau turi išsigryninę savo vertybes, tad kandidato vertybės, panašus požiūris į kertinius gyvenime dalykus jiems taip pat labai svarbios.“
