Nuo pramonės ir transporto iki informacinių technologijų ar mažmeninės prekybos – dauguma sektorių pastaraisiais metais skundėsi, kad naujų darbuotojų sunku rasti net ir siūlant aukštus atlyginimus.
Tokią situacija lėmė pandemija – pradžioje ji pasėjo neapibrėžtumą, dalis verslų prarado turėtus darbuotojus, nes negalėjo veikti, o naujų darbo rankų, atnaujinus veiklą, rasti nebuvo taip paprasta.
Darbuotojus džiugino ne tik darbo pasiūlymų, iš kurių galima rinktis, gausa, tačiau ir atlyginimų tendencijos – pavyzdžiui, Statistikos departamento duomenimis, vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laiku, augo 14 proc., o atskaičius mokesčius – 12,5 proc.
Tačiau 2022 m. persiritus į antrąją pusę, tendencijos ima keistis ne darbuotojų naudai – prognozuojant recesiją bei patiriant aukštų energijos išteklių kainų krizę, ekonomistai įspėja, kad atlyginimų augimas lėtės, o dalis sunkumų patiriančių įmonių gali mažinti etatus.
„Įmonė, kurioje dirbate, gali nebūti finansiškai stipri arba, praradusi vieną kitą savo produkcijos pirkėją, ims mažinti etatus. Rizika prarasti darbą recesijos metu padidėja”, – anksčiau 15min sakė finansų analitikas Marius Dubnikovas.
Etatus mažina „Walmart“, „Netlix“, Europos startuoliai
Užsienyje vis daugėja pavyzdžių, kai didelės ir gerai žinomos įmonės ima mažinti etatus. Atleidimų viesulas smarkiai įsisuko į JAV kompanijas. Rugpjūčio pradžioje prekybos tinklas „Walmart skelbė, kad atleis 200 darbuotojų – šis sprendimas priimtas po to, kai buvo sumažinta pelno prognozė, įspėjus, kad dėl aukštų maisto ir degalų kainų, vartotojai ėmė mažinti savo išlaidas.
Turtingiausio pasaulio žmogaus Elono Musko įkurta „Testa“ atleis 229 darbuotojų, verslininkui vasarą pareiškus, kad jis turi „labai blogą nuojautą dėl ekonomikos.“
JAV investicijų bankas „JP Morgan“ paskelbė atleisiantis per tūkstantį darbuotojų, sumažėjus paskolų paklausai.
Europoje stebimos panašios tendencijos. Birželį britų automobilių pardavėja „Cazoo“ paskelbė, kad, siekdama iki 2023 m. pabaigos sumažinti išlaidas daugiau nei 200 mln. svarų sterlingų, Jungtinėje Karalystėje, taip pat Vokietijoje, Prancūzijoje ir Italijoje atleidžia 15 proc. (750) savo darbuotojų.
Tuo metu Vokietijos greito maisto produktų pristatymo startuolis „Gorillas“ paskelbė atleidžiantis maždaug pusę, 320 darbuotojų. Kompanija taip pat planuoja pasitraukti iš kelių Europos šalių.
Švedijos sveikatos technologijų bendrovė „Kry“ vasarą pranešė, kad atleis tūkstantį darbuotojų.
Šios tendencijos neaplenkia ir Lietuvos. Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė komentavo, kad šiais metais iki rugsėjo 20 dienos Užimtumo tarnyba gavo 54 pranešimus apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus.
„Darbdaviai informavo apie įspėtus dėl atleidimo per 4,5 tūkst. darbuotojų – beveik dvigubai daugiau nei pernai, kai buvo įspėta 2,3 tūkst. darbuotojų. Per 80 pranešimų buvo gauta pandemijos laikotarpiu 2020 metais, tačiau tada šis skaičius buvo mažesnis“, – 15min sakė M.Jankauskienė.
Kelios tarptautiniu mastu žinomos įmonės jau priėmė sprendimus trauktis iš Lietuvos. Praėjusią savaitę 15min skelbė, kad įmonė „Uber Lithuania Software and Development“, kurioje atlyginimų mediana yra viena didžiausių šalyje ir siekia 7 tūkst. eurų prieš mokesčius, uždarys savo IT biurą Vilniuje. Tiesa, pati įmonė komentavo, kad tokiam sprendimui įtakos neturėjo nei ekonominė situacija, nei karas Ukrainoje. Įmonėje dirba 63 darbuotojai.
Trauktis iš Lietuvos nusprendė ir visame pasaulyje sporto statistiką profesionalioms sporto lygoms, lažybų tarpininkams bei žiniasklaidai teikianti bendrovė „Genius Sports“. Kaip vieną pasitraukimo priežasčių ji nurodė pagrindinės įmonės JAV patirtus nuostolius.
Valstybinės įstaigos irgi nevengia atleidimų. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba šią savaitę pranešė, kad apie numatomą atleidimą įspėjo 110 darbuotojų.
Ką rodo šios tendencijos ir ar tikrai darbo rinka pamažu lėtėja? Ką tai reiškia darbuotojams ir kokių pokyčių imasi įmonės? 15min šiuos klausimus uždavė darbo rinkos ekspertams, įmonėms bei valstybinėms institucijoms.
„Pasiūlymų gerokai mažiau nei prieš metus“
Darbo skelbimų portalai jau pastebi pirmuosius darbo rinkos lėtėjimo ženklus. Personalo paieškos ir atrankos bendrovės „CV Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė sakė, kad 2021 m. rugsėjį cvonline.lt tinklalapyje įmonės paskelbė 5500 naujų darbo pasiūlymų, šių metu rugpjūtį – 4262 skelbimus.
„Stebint publikuojamų skelbimų skaičius, panašu, kad šį rugsėjį bus gerokai mažiau darbo pasiūlymų, palyginti su 2021 metų rugsėju. Mėnuo dar nesibaigė, tad galima daryti prielaidą, kad jų bus mažiau apie 30 proc.“, – 15min komentavo R.Karavaitienė.
Pasak jos, tebesitęsiantis Rusijos karas Ukrainoje, energetikos krizė daro didelę įtaką darbo rinkai ir apskritai ekonominei situacijai.
