Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Darbo rinkoje didėja skandinavų kalbų paklausa

Nors anglų kalba darbo rinkoje vis dar yra paklausiausia, ji jau dažnai suvokiama kaip įprasta darbo kalba. Pastaruoju metu vis labiau pageidaujamomis tampa Šiaurės Europos šalių bei vokiečių kalbos. Tai pastebi investicijų plėtros agentūros ir užsienio kalbų mokymą organizuojančios įmonės.
Užsienio kalbų mokymasis
Užsienio kalbų mokymasis / Partnerio nuotr.

Darbdaviai ir darbuotojai: mokėti užsienio kalbą – būtina

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) duomenys rodo, kad 84 proc. darbdavių sutinka, jog aukštosios mokyklos turi ne tik suteikti besimokančiajam su specialybe susijusių žinių, bet ir ugdyti užsienio kalbų gebėjimus.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Žodynas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Žodynas

Tai, jog darbdaviams rūpi, kad būsimas darbuotojas mokėtų susikalbėti bent viena užsienio kalba, patvirtino ir Užsienio kalbų mokymo centro vadovė Vilija Rinkūnienė.

„Kartais darbdaviai apmoka kursų išlaidas, o kai kada tik suteikia darbuotojui laiko tobulinti kalbų įgūdžius. Čia labai svarbi ir darbuotojo iniciatyva, jei jis pasako, kad dėl kalbos barjero darbe negali pasiekti geriausio įmanomo rezultato, labai dažnai šią situaciją jam padeda pakeisti darbdavys“, – sakė kalbų mokymo centro vadovė.

Kartais darbdaviai apmoka kursų išlaidas, o kai kada tik suteikia darbuotojui laiko tobulinti kalbų įgūdžius.

Pasak D.Rinkūnienės, dažniau į Užsienio kalbų mokymo centrą kreipiasi užsienio kapitalo įmonės arba verslai, kurie siunčia savo darbuotojus į užsienio valstybes, į jas eksportuoja savo produkciją ir pan.

Edukacinės bendrovės UAB „Kalba.Lt“ didesnę verslo klientų dalį taip pat sudaro užsienio kapitalo įmonės.

„Dažniausiai besikreipiančios įmonės užsiima logistika, informacinėmis technologijomis ar eksportu“, – komentavo bendrovės Kauno regiono mokymų kokybės vadovė Eglė Kazlauskienė.

Svarbios skandinavų ir vokiečių kalbos

E.Kazlauskienė teigė, kad populiariausi UAB „Kalba.LT“ kursai susiję su anglų kalba (apie 53 proc. visų mokymų), tačiau likusią dalį (43 proc.) užima vokiečių, rusų ir skandinavų kalbos.

123rf.com /Pradėti mokytis kalbų niekada nevėlu
123rf.com /Pradėti mokytis kalbų niekada nevėlu

Skandinavų kalbų populiarumą galima aiškinti tuo, jog per pastaruosius penkerius metus Šiaurės Europos šalių kapitalo įmonės Lietuvoje ketina įdarbinti apie 6 tūkst. 800 darbuotojų.

Norvegija, Švedija ir Vokietija yra tos šalys, kurios suteikė Lietuvai daugiausiai tiesioginių užsienio investicijų. Tad šiuo metu, pasak VšĮ „Investuok Lietuvoje“ investicinės aplinkos ekspertės Agnės Perednės, labai pageidaujamos darbo rinkoje yra švedų, norvegų, danų, suomių, taip pat vokiečių bei prancūzų kalbos. Paklausiausios šių specialistų, gebančių kalbėti bent viena Šiaurės Europos šalių kalba, karjeros sritys yra šios: informacinės technologijos, finansai, apskaita, ekonomika, verslo vadyba ir pan.

A.Perednė pabrėžė, kad Lietuvą vis dažniau renkasi Vokietijos kapitalo gamybos įmonės. Dėl to vokiškai kalbančių inžinierių paklausa, kuri ir šiuo metu yra didelė, ateityje tik dar labiau didės.

Kalbų mokėjimas atveria daugiau karjeros perspektyvų. Tokie darbuotojai tiesiogiai bendraudami su klientais bei darbdaviais įmonėms sukuria didesnę pridėtinę vertę.

„Investuotojai taip pat pastebi, kad šioje industrijoje aukštas anglų ir vokiečių kalbų lygis svarbus aukštos kvalifikacijos specialistams. Kalbų mokėjimas atveria daugiau karjeros perspektyvų. Tokie darbuotojai tiesiogiai bendraudami su klientais bei darbdaviais įmonėms sukuria didesnę pridėtinę vertę“, – kalbėjo ji.

Nori susikalbėti ir išmokti specializuotos darbinės kalbos

E.Kazlauskienė pasakojo, kad svarbiausias besimokančiųjų tikslas yra išmokti susikalbėti.

„Kalbos taisyklingumas tampa antraeilės svarbos aspektu, labiau akcentuojama žodyno plėtra ir vadinamojo kalbos barjero įveikimas. Todėl užsiėmimų metu didžiausias dėmesys skiriamas produkcijai (kalbėjimui ir interakcijai), o savo klientams siūlome namų darbus atlikti elektroninėje platformoje nuotoliniu būdu, kad kiek įmanoma daugiau laiko būtų galima skirti kalbėjimui“, – pasakojo ji.

Užsienio kalbų mokymo centro vadovė V.Rinkūnienė pridūrė, kad darbuotojai nori išmokti kalbą ir dėl to, jog galėtų nuvažiuoti į komandiruotę, parduoti, derėtis ar paprasčiausiai pasikalbėti telefonu.

Pasak E.Kazlauskienės, klientai, kurie sako, jog nori mokytis verslo kalbos, dažnai omenyje turi specializuotą prie įmonės veiklos srities pritaikytą darbinę kalbą, o ne bendrąsias rinkodaros, finansų, gamybos ar kitas temas.

„Reikia pastebėti, kad šie kursai tampa prasmingi ir efektyvūs tik nuo B1 lygio, kai bendrinės kalbos įgūdžiai yra jau susiformavę. Tačiau pastebime, kad per pastaruosius kelerius metus įmonių darbuotojai jau ateina tobulinti savo kalbos įgūdžių turėdami B1 arba dar aukštesnį lygį“, – kalbėjo ji.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?