Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto nario „valstiečio“ Tomo Tomilino pasiūlymas įpareigoti darbdavius skelbimuose nurodyti siūlomą atlyginimą arba jo ribas gali būti šiek tiek pavėluotas – vis daugiau darbdavių siūlomas algas jau nurodo savo iniciatyva, nesnaudžia ir patys darbuotojai.
Daugėja ir pas kaimynus
Dar 2016 m. algų dydžiai buvo nurodomi kas penktame estiškame (20,7 proc.), kas aštuntame lietuviškame (12,8 proc.) ir kas dvidešimt trečiame (4,4 proc.) latviškame darbo skelbime. Šiandien siūlomo atlyginimo neslepiančių dalis gerokai ūgtelėjo. Kaip rodo darbo skelbimų analizė, 42 proc. lietuviškų darbo skelbimų nurodo atlyginimo intervalą, ir šis skaičius kasmet didėja, rodo CVMarket atliktas skelbimų tyrimas.
34 proc. estiškų pasiūlymų dirbti nurodo ir galimo atlyginimo intervalą. Latvijoje nuo 2018 m. lapkričio 28 d. įsigaliojo prievolė visiems darbdaviams savo skelbimuose atskleisti siūlomos algos dydį. Teigiama, kad toks pokytis didelių nesklandumų darbdaviams nesukėlė – dauguma jų sutiko nurodyti siūlomus atlyginimus.
„Tačiau buvo pasigesta aiškesnės valstybinių institucijų komunikacijos, kodėl toks pokytis reikalingas, kokia nauda darbdaviams ar darbo ieškantiesiems, ir ar ši informacija bus kaip nors naudojama prieš juos“, – sako CVMarket atstovė atstovė Raimonda Tatarėlytė
Darbdaviai mato naudą
R.Tatarėlytės nuomone, atlyginimo nurodymas skelbimuose turėtų naudos tiek darbdaviams, tiek ieškantiems darbo. Darbdavys, atskleidęs, kiek mokės, gali tikėtis sulaukti daugiau kandidatų, nes algos dydis yra vienas svarbesnių kriterijų sprendžiant dėl darbo patrauklumo.
Taip pat, tikėtina, darbdavys sulauks tik tų kandidatų, kuriuos tenkins siūloma alga. Tokiu būdu neteks gaišti laiko darbo pokalbiuose su kandidatais, kurių netenkina siūlomas atlygis ir jie tikrai nesutiks dirbti.
Kita vertus, tai yra galimybė pamatyti, kokius atlyginimus siūlo konkurentai. Pretenduojančiam į darbą atsiranda galimybė labai greitai įvertinti, ar darbo pasiūlymas patrauklus. Ypač tai aktualu darbininkiškų profesijų atstovams, mat atlyginimas dažnu atveju jiems gali būti svarbiausias darbo išsirinkimo kriterijus.
Skelbia algą, kai labiausiai trūksta specialistų
Pastebima, kad mieliau siūlomus atlyginimus viešina darbdaviai, ieškantys Lietuvoje trūkstamų specialybių darbuotojų. 2016 m. mokėsimo atlyginimo intervalą dažniausiai galima buvo rasti skelbimuose, skirtuose pardavimo vadybininkams, taip pat IT specialistams, administravimo sektoriaus darbuotojams.
Per trejus metus deficitinių specialybių sąrašas gerokai išsiplėtė – šiandien problema rasti ir paprastą aptarnavimo srities darbuotoją, todėl nestebina, kad tarp skelbimų su paviešintais atlyginimais daugiausia skirtų būtent aptarnavimo sektoriaus darbuotojams (36,7 proc.). Po to seka administravimo (14 proc.), pramonės ir gamybos (12,7 proc.), mechanikos ir inžinerijos (7,2 proc.), pardavimų (4,7 proc.) specialistai.
IT profesionalų paieškos skelbimai su nurodytais atlyginimais, prieš trejus metus, pagal gausą buvę antroje vietoje, šįkart į penketuką net nepakliuvo.
Įrašo ir pageidaujamą algą
Kaip parodė darbdavių reakcija į siūlymą, daugelis sveikintų atlyginimų viešinimą. Bene dažniausias argumentas – laiko taupymas, nes dažnai kandidatai apie būsimą algą sužino tik nuvykę pokalbio ar net perėję sudėtingą atranką. Tiesa, yra nemažai abejojančių, kad tarp skelbime siūlomas atlygis realybėje gali būti kitoks.
Beje, daugėja darbo ieškančiųjų skelbimų, kuriuose įrašoma pageidautina alga.
CVMarket duomenimis, 2016 m. tokių buvo kiek daugiau nei 26 proc. Tarp nenurodančių, kiek norėtų uždirbti, gausiausia buvo manančių, kad pirmą žingsnį turėtų žengti darbdavys (55,8 proc.), 11,6 proc. ginasi, „kad taip pas mus nepriimta“, o daugiau nei 16 proc. prisipažįsta, kad bijo, jog prašo mažiau, nei darbdavys suplanavęs mokėti.
