Netrukus paaiškėjo, kad diskusijas sukėlusio skelbimo autorius yra Algirdas Urbanavičius – „Sąjūdžio“ pirmeivis, vienas Šiaulių „Sąjūdžio“ lyderių.
Jis prisipažino, kad kadaise buvo „Sąjūdžio“ atstovu Rytų šalims, todėl buvo nuolatinis svečias Kijeve ir kituose buvusios Sovietų Sąjungos miestuose.
Nuo tų laikų A.Urbanavičius sakosi turintis nemažai ryšių. Dabar jis pamatė, kad atsirado puiki terpė jo galimybėms, žinioms ir ryšiams.
Prisipažino, kad jis yra Kauno pramonės ir amatų rūmų narys – žino darbdavių bėdas. Dėl to suskubo į pagalbą jiems. Žinoma, ir patiems ukrainiečiams.
„Visų pirma – ukrainiečiai yra motyvuoti dirbti. Jų šalyje vyksta karas. Ten jie gauna 200 Eur, o čia – keturis kartus daugiau. Nematau jokios vergijos – jie moka mokesčius į mūsų šalies biudžetą“, – tvirtino pašnekovas.
Taip pat patikslino, kad naujasis Darbo kodeksas leidžia dirbti 12 valandų per parą. Žinoma, yra nustatytas ribotas tokių valandų skaičius per mėnesį.
Naujasis Darbo kodeksas skelbia, kad maksimali viršvalandžių trukmė – 8 val. per savaitę, darbuotojui sutikus – 12 val. per savaitę, maksimali metinė viršvalandžių trukmė – 180 val. Suminės darbo laiko apskaitos atveju maksimalus darbo laikas per savaitę – 52 val.
Suminės darbo laiko apskaitos atveju maksimalus darbo laikas per savaitę – 52 val.
„Visi darbuotojai yra įdarbinami. Aš gaunu atlygį tik iš darbdavio, o ne pačių atvykusių ukrainiečių“, – tvirtino verslininkas, primindamas, kad vergija tam tikra prasme šioje srityje iš tiesų egzistuoja.
Pašnekovas teigia, kad vergija galima vadinti tai, kas visai neseniai tapo nelegalu – tai darbo nuoma. Kai žmogus išnuomojamas įmonei tarsi būtų įrankis už tam tikrą valandinį mokestį.
Ar toks verslas etiškas? A.Urbanavičius nė neabejoja. Netrukus ir čia gauti motyvuotos darbo jėgos Lietuvos darbdaviams taps sunkiau – atidaryta Vokietijos rinka, taip pat nemažai Lietuvos įmonių veiklą vykdo užsienyje: „Mes jiems suteikiame Šengeno erdvę, bet pas mus jie nedirba. Aš noriu viską daryti civilizuotai.“
Pašnekovas teigia, kad ukrainiečiai Lietuvos darbdaviams kainuoja ne ką pigiau nei vietiniai. Tik pastarieji yra be motyvacijos dirbti. Ukrainiečiai tik pirmus metus darbdaviui dėl A.Urbanavičiui nesuprantamų priežasčių sutaupo apie 9 procentus mokesčių. Vėliau – susilygina.
„Mes juos čia vežame ne dėl to, kad mums smagu. Mums jų reikia. Kokie pavojai atvežant tokią darbo jėgą? Niekada nežinai, kad jo galvoje jis kalba vienaip, o, kai gauna leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, atvyksta iki Vilniaus, bet neatvyksta iki Kauno, kur yra mūsų sutarta vieta. Tuomet jis kažkaip atsiduria Vokietijoje, kur didesni pinigai.“
