Mažesnis šiais metais sunkių nelaimingų atsitikimų darbe skaičius, tenkantis 100 000 darbuotojų – 4,4 (pernai – 6,4); mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe šis rodiklis nepakito – liko 2,5.
Beveik per pusę, palyginti su pernykščiu pirmu pusmečiu, sumažėjo (nuo buvusių 17 atvejų iki 9) sunkių nelaimingų atsitikimų darbe skaičius statybos įmonėse. Tokių įvykių šiemet mažiau taip pat ir transporto įmonėse, apdirbamosios pramonės įmonėse, didmeninės ir mažmeninės prekybos bei variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto įmonėse.
Daugiausiai ir mirtinų, ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko transporto įmonėse – jos sudaro beveik po 28 proc. visų mirtinų ir sunkių nelaimių darbe.
Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius, neįskaičiuojant įvykių dėl eismo saugumo taisyklių pažeidimo, atskirų veiklų įmonėse arba sumažėjo, arba išliko kaip ir pernai tokiu pačiu metu. Įskaičiuojant įvykius dėl eismo saugumo taisyklių pažeidimo, žūčių darbe išaugo transporto įmonėse (nuo 5 atvejų iki 8), miškininkystės įmonėse (nuo 3 atvejų iki 4), žemės ūkyje (nuo 1 iki 3). Pastarojoje veikloje padaugėjo ir sunkių traumų.
Daugiausiai ir mirtinų, ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko transporto įmonėse – jos sudaro beveik po 28 proc. visų mirtinų ir sunkių nelaimių darbe; žūtys statyboje sudaro beveik 21 proc. visų mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe, o sunkūs sužalojimai – ketvirtadalį visų sunkių; apdirbamojoje pramonėje įvykusios mirtinos ir sunkios nelaimės atitinkamai – 7 proc. ir 22 proc.
Darbuotojai dažniausiai traumas patyrė atlikdami sandėliavimo, pakrovimo, iškrovimo, statybos, statybos remonto darbus, aptarnaudami, remontuodami technines priemones, mechanizmus, tarp jų automobilius ir elektros įrenginius – drauge tai sudaro kone pusę visų šalyje įvykusių sunkių ir mirtinų nelaimių darbe.
Trečdalis darbe žuvusių darbuotojų gyvybės neteko nukritę iš aukštai, per 20 proc. – dėl daiktų, krovinių virtimo ar kritimo.
Dažniausiai sunkios ir mirtinos nelaimės darbe įvyko netinkamai organizavus darbus ar pažeidus darbų technologinį procesą (apie 22 proc.); darbdaviui neužtikrinus vidinės darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės ar nekontroliavus, kad darbuotojai laikytųsi jiems privalomų vykdyti reikalavimų (18 proc.). Be to, nustatyta, kad 28 proc. atvejų darbuotojai žuvo ar buvo sunkiai sužaloti dėl savo pačių nesaugių veiksmų – atlikdami darbus darbuotojai nesilaikė vadovų duotų nurodymų ar sąmoningai rizikavo savo sveikata ar gyvybe.
Deja, nesumažėjo darbe nukentėjusių neblaivių darbuotojų: kaip ir praėjusių metų pirmą pusmetį, tarp žuvusių ar patyrusių sunkius kūno sužalojimus 8 buvo neblaivūs.
Jauni asmenys (iki 18 metų amžiaus) aptariamuoju laikotarpiu darbe nei sunkiai, nei mirtinai traumuoti nebuvo.
