Streikas kilo Villers-Ecalles vietovėje Normandijos regione veikiančioje gamykloje, kur profsąjungos „Darbuotojų galia“ (Force Ouvrière) aktyvistai jau savaitę neleidžia sunkvežimiams patekti į ar išvažiuoti į gamyklos teritoriją.
Kiekvieną dieną gamykla pagamina net 600 tūkst. šokolado ir lazdyno riešutų kremo indelių – ketvirtadalį visame pasaulyje gaminamo šio vaikų ir suaugusiųjų mėgstamo skanėsto.
Net šešias dienas nepavykus išeiti iš aklavietės, „Nutella“ savininkė „Ferrero“ pirmadienį pradėjo grasinti baudomis streike dalyvaujantiems darbuotojams, nurodoma bendrovės pareiškime. Profsąjungos ir bendrovė teigia, kad blokada beveik sustabdė gamybą, nors neaišku, ar – ir kada – tai gali sukelti šio produkto trūkumą pasaulinėje rinkoje.
Visgi nuobaudų grėsmė neatgrasė profsąjungų nuo streiko. Profsąjunga „Darbuotojų galia“ pareiškė, kad 160 iš gamykloje dirbančių 350 darbuotojų dalyvauja protesto akcijoje ir reikalauja darbo užmokesčio padidinimo 4,5 proc., vienkartinių 900 eurų premijų ir geresnių darbo sąlygų.
„Tai karas, pyktis kaupiasi“, – pranešime pareiškė profsąjungos aktyvistas Fabienas Lacabanne'as.
Pasak profsąjungos atstovo, bendrovė sutiko 1,7 proc. padidinti menkiausiai apmokamų darbuotojų darbo užmokestį, o vienkartinės premijos siektų nuo nulio iki 400 eurų, tačiau profsąjungos tvirtina, kad to nepakanka, atsižvelgiant į didėjančias pragyvenimo išlaidas. Profesinės sąjungos taip pat skundžiasi blogėjančiomis sąlygomis gamykloje ir didėjančiu spaudimu darbuotojams būti produktyvesniais.
Italų valdoma „Ferrero“ pareiškė, kad stengiasi apsaugoti darbuotojus, kurie nestreikuoja ir nori atnaujinti dialogą – tačiau tik tada, kai darbuotojai atšauks blokadą.
Kitas derybų ratas numatytas birželio 13 dieną.
Prancūzijos darbuotojai dažnai imasi streikų derybų dėl atlyginimų metu ir kartais pasitelkia dar dramatiškesnius metodus. Paskutinis streikas Villers-Ecalles gamykloje kilo 2011 metais.
Streikas vyksta tuo metu, kai šalį yra apėmęs mažas pajamas gaunančių prancūzų darbuotojų pasipiktinimas prezidento Emmanuelio Macrono verslininkams palankia politika, kuri vertinama kaip naudinga turtuoliams ir kuri paskatino „geltonųjų liemenių“ protestus.
