Praėjus metams po draudimo dėl kiaulių maro laikyti kiaules, atsiranda norinčiųjų jas auginti. Anksčiau tuo užsiėmė keli šimtai smulkiųjų augintojų, dabar – apie 50.
Kiaulių augintojų asociacijos administracijos direktorius Algis Baravykas tvirtina, kad tokio noro asociacija nepalaiko. Anot jo, tai būtų nesaugu ir stambiesiems ūkininkams: „Dėl kelių kiaulių, kurias kažkas būtinai nori laikyti, rizikuojame, kad subankrutuos keli stambūs ūkiai. Faktiškai mūsų valdžia, pataikaudama tokiam interesui, pastato verslą į rizikingą padėtį. Šioje vietoje mes norime pasakyti valdžiai – jeigu taip darote, patekus į bėdą, prašome kompensuoti nuostolius, nes jūs patys įstumiate verslą į tokią situaciją.“
Paklaustas, ar uždraudus auginti kiaules ir smulkiesiems ūkininkams, jie nėra diskriminuojami, A.Baravykas teigia, kad pirmiausia dėmesį reikia kreipti į tai, ko reikia vartotojams ir pačiai rinkai: „Jeigu mes pastatome į vieną eilę vienos kiaulės laikytoją ir visą mėsos pramonę, manau, kad tai yra tiesiog neadekvatu.“
Anot Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojo Vidmanto Paulausko, paskutinis kiaulių maro atvejis Lietuvoje buvo užregistruotas spalio mėnesį. Anot pašnekovo, paprastai šaltuoju metų laikų užsikrėtusių kiaulių ar šernų nėra nustatoma, virusas aktyviau plinta nuo gegužės iki rugsėjo vidurio, kai nustatoma daugiausia atvejų.
„2018 m. buvo rekordiniai, nes kiaulių maras buvo nustatytas 51-ame ūkyje, palyginti su 30 ūkių 2017 m. Dažniausiai kiaulių maras nustatomas šernams. Per 2018 m. turėjome 1430 atvejų, lyginant su 2017 m., kai buvo nustatyta 1328 atvejai. Afrikinis kiaulių maras laukinėje faunoje, gamtoje, t.y. šernuose, plinta ir tokias pačias tendencijas stebėsime ir 2019 m. – afrikinis maras plis į rajonus, kuriuose šernai juo dar neserga“. – sako V.Paulauskas.
Jis svarsto, kad šiltuoju metų laikų turėtume stebėti kiaulių maro protrūkius smulkiuosiuose, o gal ir komerciniuose ūkiuose: „Tarnyba ragina ir skatina, kad taip pat būtų vykdomos atitinkamos kontrolės priemonės, kad ūkiai būtų informuoti, patikrinti, įspėti, kad visi būtų pasiruošę tam karštajam periodui.“
V.Paulausko teigimu, paprastai kiaulių augintojams, norintiems auginti iki 10 kiaulių, taikomi minimalūs saugos reikalavimai: turėti dezinfekcinį barjerą, apsitverti tvorą, termiškai apdoroti pašarus, neleisti svetimiems lankytis pas kiaules, taip pat pasikeisti batus, viršutinius drabužius..
„Tai yra pagrindiniai reikalavimai, kuriuos įgyvendinant kiekvieną dieną, vyrauja beveik 100 proc. tikimybė, kad virusas nebus užneštas“, – tvirtina V.Paulausklas.
Vis dėlto Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas anksčiau prognozavo, kad smulkiųjų kiaulių laikytojų ateitis nėra labai perspektyvi – jų liks mažai arba visai neliks. Su tuo sutinka ir Kiaulių augintojų asociacijos administracijos direktorius A.Baravykas.
„Tai visiškai logiška, nes kiaulių auginimo kaštai susideda ne vien iš pašaro, tačiau ir iš darbo, energetinių sąnaudų, kurios gana aukštos. Kaime gyvena daug senyvo amžiaus žmonių, kurie vis labiau sensta ir atsisako laikyti ne tik kiaules, bet ir karves bei paukščius. Pamažu ši tendencija pastebima“, – sako V.Paulauskas.
Jo teigimu, dar 2005 m. Lietuvoje apie 160 tūkst. kiaulių laikytojų. Iki ateinant kiaulių marui, 2013 m., kiaules mūsų šalyje augino jau tik 40 tūkst. žmonių. Dabar šis skaičius nukritęs iki 12 tūkst. laikytojų: „Tai labai akivaizdi mažėjimo tendencija. Didelio pajamų šaltinio tas kiaulės laikymas nesuteikia. Tai yra tiesiog papildomas rūpestis. Lietuvoje bado nėra ir mėsos įsigyti galima, deficito jokio nėra. Kiaulienos, parduodamos prekybos centruose, kokybė idealios būklės. Tiesiog kiaulių laikymas yra toks labiau hobis nei verslas.“
