Vieną didžiausių pastarųjų metų taršos atvejų – kartono gamintojos „Grigeo Klaipėda“ galimai ilgametį Kuršių marių teršimą pražiūrėję aplinkosaugininkai nenori antrą kartą užlipti ant to paties grėblio. Specialistai netrukus pradės masinius patikrinimus įmonių, kurios nuotekas valo pačios.
Aplinkos apsaugos agentūra parengė sąrašą privačių, valstybės ir savivaldybės bendrovių, viešųjų įstaigų ir daugiabučių bendrijų, kurios nuotekas išvalo savo valymo įrenginiuose, o po to išleidžia į vandens telkinius.
Sąraše iš viso įtraukti 194 subjektai, iš kurių – 119 įmonių, savo įrenginiuose valančių gamybines nuotekas. Tarp šių įmonių – tiek nedidelės žuvininkystės, maisto pramonės, kasybos įmonės, tiek tokios stambios bendrovės, kaip „Orlen Lietuva“, „Achema“, „Neo group“, „Norvelita“, „Dolomitas“, „Rokiškio sūris“ ar „Vilkyšių pieninė“.
Aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė 15min tvirtino, kad netrukus aplinkosaugininkai išskirs rizikingiausias įmones ir pradės jų patikrinimus. Didžiausias dėmesys bus skiriamas nuotekų tvarkymui.
„Aplinkos apsaugos departamentas sudarinėja įmonių sąrašą, atsižvelgdamas į rizikos faktorius, pavyzdžiui, registruotus skundus regionuose dėl nuotekų tvarkymo. Tada bus pradėti patikrinimai. Pirmame etape bus aplankyta ne mažiau kaip dviženklis skaičius įmonių. Terminų negaliu pasakyti, nes tai bus neplaniniai patikrinimai“, – informavo J.Grigaravičienė.
Ieškos ir avarinių vamzdžių
Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vadovas Raimondas Sakalauskas 15min tvirtino, kad, pradėjus nuo prioritetinių įmonių, per šiuos ir ateinančius metus numatoma patikrinti visas sąraše esančias bendroves.
Tarp kriterijų, pagal kuriuos bus atrinktos pirmosios tikrintojų bangos sulauksiančios įmonės – nuotekų pavojingumas, naudojamos technologijos, vietos, kur išleidžiamos nuotekos.
„Pasakyti, kurių įmonių nuotekos yra pavojingiausios, sudėtinga, nes, pavyzdžiui, net atrodo nelabai kalti dalykai, kaip maisto perdirbimo įmonės, periodiškai naudoja dezinfekuojančias medžiagas, kurios pakankamai kenksmingos aplinkai“, – atkreipė dėmesį R.Sakalauskas.
Aplinkosaugininkai tikrins, kaip veikia įrenginiai, vertins brėžinius, ieškos avarinių vamzdžių – panašių į tą, per kurį nevalytas nuotekas įtariama leidusi „Grigeo Klaipėda“, o juos radę aiškinsis, ar vamzdžiai užplombuoti.
„Labai tikiuosi, kad daugiau tokių atvejų, kaip „Grigeo Klaipėda“, nėra, tačiau kai kurios įmonės turi senus tinklus, reikia vertinti situaciją dėl avarinių vamzdžių. Mūsų pareigūnų laukia didelis darbas įvertinti inžinerinius dokumentus“, – sakė viceministrė.
Vienas faktas akivaizdus – 48 proc. upių ir ežerų Lietuvoje užteršti, – sakė S.Gentvilas.
Tuo tarpu Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas, liberalas Simonas Gentvilas 15min neslėpė turintis įtarimų dėl kai kurių kitų įmonių galimos taršos.
„Įtarimų aš daug turiu, kaip ir turėjau įtarimų dėl „Grigeo Klaipėda“, bet įrodymus surenka aplinkosaugininkai. Vienas faktas akivaizdus – pagal Aplinkos ministerijos kasmet užsakomą aplinkos monitoringą, 48 proc. upių ir ežerų Lietuvoje užteršti.
Tai reiškia, kad arba nuotekų tinklai nėra sutvarkyti, arba žemės ūkis pertręšia ir trąšos nuteka į vandenis. Visa tai sukelia vandens telkinių žaliavimą, o beveik pusė Lietuvos upių žaliuoja“, – pabrėžė S.Gentvilas.
Dvigubins mokesčius už taršą
Aplinkos ministerija norėtų, kad kuo daugiau įmonių prisijungtų prie centralizuotų miesto nuotekų valymo įrenginių – tokiu būdu būtų galima lengviau kontroliuoti nuotekų kiekius ir taršą.
Tikimasi, kad taip pasielgti įmones paskatins planuojami mokestiniai pakeitimai. Seime svarstomas pasiūlymas dvigubai padidinti tarifus už nuotekų išleidimą į aplinką.
„Siekis, kad kiek įmanoma daugiau įmonių prisijungtų, nes centralizuoti valymo tinklai užtikrina geresnį nuotekų išvalymą, kontrolę, technologijų įdiegimą“, – teigė J.Grigaravičienė. Tiesa, ji pridūrė, kad nėra blogai, kad įmonė pati valo savo nuotekas, jei tai daroma tinkamai.
Tuo tarpu 15min kalbinti nuosavus įrenginius turinčių įmonių vadovai vardija įvairius motyvus, kodėl nuotekas valosi pačios – nuo mažesnių kaštų, paveldėtų nuosavų įrenginių iki per silpnų miesto centralizuotų tinklų pajėgumų.
Kad savo įrenginius turinčios stambios įmonės masiškai pradėtų jungtis prie centralizuotų tinklų, netiki ir S.Gentvilas.
„Sąraše yra didelės pramoninės įmonės, veikiančios mažesniuose miesteliuose. Ar „Mažeikių vandenų“ valymo įrenginiai galėtų apdoroti „Orlen Lietuva“ nuotekų kiekius ir sudėtingumą? Arba Visagino buitiniai valymo tinklai atominės elektrinės nuotekas?“, – tokia galimybe netiki S.Gentvilas.
„Rokiškio sūris“: statytis įrenginius buvome priversti
Vienos stambiausių Lietuvoje pieno perdirbimo įmonių „Rokiškio sūris“ direktorius Dalius Trumpa 15min pasakojo, kad apie 2000 metus įmonė buvo priverstas statytis nuosavus valymo įrenginius Rokiškyje, nes miesto įrenginiai nebebuvo pajėgūs apdoroti įmonės išleidžiamų nuotekų kiekio.
Pasak vadovo, „Rokiškio sūris“ netgi siūlėsi skirti milijonus eurų miesto nuotekų tvarkytojos „Rokiškio vandenys“ tinklų modernizavimui mainais už nuolaidas įmonei nuotekų valymui ateityje. Tačiau susitarti nepavyko.
„Apie 2000 metus „Rokiškio sūris“ savo gamybą ne mažino kaip dauguma įmonių tuo metu, o kelis kartus didino ir esami miesto įrengimai nebegalėjo išvalyti mūsų patiekiamų nuotekų. Mes vedėme ilgas derybas, kad miesto valomieji įrengimai būtų išplėsti su „Rokiškio sūrio“ finansavimu, bet susitarti nepavyko. Kad nereikėtų stabdyti gamybos, buvome priversti pasistatyti nuosavus valymo įrenginius“, – tvirtino D.Trumpa.
Kad nereikėtų stabdyti gamybos, buvome priversti pasistatyti nuosavus valymo įrenginius, – teigė D.Trumpa.
Pasak vadovo, įmonė stengiasi su pagrindine veikla nesusijusias paslaugas atiduoti į specializuotų įmonių rankas, tad kitos grupės įmonės, įsikūrę Utenoje ir Ukmergėje, nuotekas valo miesto įrenginiuose. Beje, nuosavų valymo įrenginių administravimą „Rokiškio sūris“ taip pat perdavęs kitai įmonei.
„Mūsų darbas gaminti sūrius, o ne statyti pastatus ar valyti nuotekas“, – tokį sprendimą motyvavo D.Trumpa.
Jis pripažino, kad kilus „Grigeo Klaipėda“ taršos skandalui teiravosi nuotekų valymą administruojančios įmonės direktoriaus, ar jų įmonėje viskas tvarkoje, tačiau tikino pasitikintis patikrinimus atliekančiais aplinkosaugininkais ir pats netikrinęs, vamzdžių neskaičiavęs.
Tuo tarpu Alytaus rajone veikiančios įmonės „Dzūkijos pienas“ administracijos vadovas Arvydas Kavaliauskas tvirtino, kad įmonė turi savo valymo įrenginius nuo senų laikų, o prisijungti prie miesto įrenginių – per toli.
Alytaus valymo įrenginiai tai kažin kur, kas ten ves trasą į Alytų, nesąmonė, – teigė A.Kavaliauskas.
„Turime savo valymo įrengimus nuo caro laikų. 2005 metais, kai įsikūrė ši įmonė, jie buvo restauruoti. Avarinio vamzdžio neturime – vamzdis nuvestas tiesiai į valymo įrengimus. O Alytaus valymo įrenginiai tai kažin kur, kas ten ves trasą į Alytų, nesąmonė“, – dėstė A.Kavaliauskas.
Kad per sudėtinga prisijungti prie centralizuotų miesto tinklų tvirtino ir bendrovės „Vievio paukščiai“ vadovė Palmira Rimdeikienė. Pasak jos, dabartiniai savininkai bendrovę įsigijo su paukštyne jau veikiančia nuosava nuotekų valymo sistema. Alternatyva jungtis prie centralizuotų „Elektrėnų komunalinio ūkio“ eksploatuojamų Vievio miesto nuotekų valymo įrenginių svarstyta, tačiau kol kas atmesta dėl ekonominių bei biurokratinių sumetimų.
„Artimiausias taškas, prie kurio būtų galima prijungti mūsų nuotekų sistemą, yra daugiau nei už 2 km. Norint jį pasiekti, tektų statyti trasą, kuri driektųsi per 8-9 skirtingų savininkų sklypus. Prieš tai tektų tai su kiekvienu iš jų suderinti, vėliau kiltų komplikacijų prižiūrint ir eksploatuojant per svetimus sklypus keliaujančią trasą“, – tvirtino P.Rimdeikienė.
Kol nėra artimesnio prisijungimo taško, įmonė ketina naudotis nuosava nuotekų valymo sistema.
Tuo tarpu įmonės „Vakarų laivų remonto“ atstovai stebėjosi, kaip išvis jų įmonė pateko į savarankiškai nuotekas valančių bendrovių sąrašą.
„Vakarų laivų gamyklos“ įmonių grupės, kuriai ir priklauso „Vakarų laivų remontas“, komunikacijos vadovė Jolanta Toliušytė 15min tvirtino, kad įmonė savo teritorijoje eksploatuoja tik lietaus nuotekų valymo įrenginius.
„Visos kitos nuotekos perduodamos įmonei „Klaipėdos vanduo“ ir kitoms licencijuotoms užterštų vandenų surinkimo ir valymo bendrovėms”, – pabrėžė ji.
Svarbiau užtikrinti kontrolę
Kai kurie ekspertai mato ir daugiau priežasčių, kodėl įmonės, pačios valančios nuotekas, nesijungs prie centralizuotų tinklų.
„Vienos panacėjos, kuri išspręstų problemą nėra. Kai kurios pramonės šakos išleidžia specifinius teršalus, pavyzdžiui, su sunkiaisiais metalais, kurių biologinis valymas miesto valymo įrenginiuose neapdorotų – teršalai tik prasiskiestų ir patektų į aplinką ar dumblą. Kai kuriais atvejais, kaip „Grigeo Klaipėda“, buvo logiškas ir akivaizdus sprendimas, kad geriau valyti nuotekas miesto įrenginiuose“, – mano R.Sakalauskas.
Ekspertų nuomone, drausti įmonėms pačioms išsivalyti savo nuotekas neteisinga. Kur kas teisingiau – užtikrinti, kad Lietuvoje veiktų kontrolė ir neteisingai nuotekas tvarkančios įmonės būtų nustatytos.