Tyrimo autoriai suskirstė profesijas į keturias zonas. Geriausia yra pakliūti į žaliąją – joje atsiduriančių profesijų atstovai įsidarbina dažniau ir uždirba daugiau nei vidutinis Lietuvos darbuotojas.
Iš kolegijų absolventų geriausiai gyvena kompiuterijos ir transporto paslaugų specialistai. Tuo metu teisininkai pakliūva į raudonąją zoną – jie ir įsidarbina rečiau, ir jų atlyginimas yra mažesnis už vidutinę algą Lietuvoje.
Tarp kolegijų absolventų, kurie dažnai įsidarbina, tačiau uždirba nedaug, yra sveikatos priežiūros, meno, pedagogikos, socialinių paslaugų specialistai, veterinarai ir kiti.
Iš aukštųjų universitetų absolventų labiausiai sekasi kompiuterijos ir inžinerijos specialistams – jie įsidarbina dažniau ir uždirba daugiau. Prasčiausiai sekasi teisės ir gyvosios gamtos mokslų atstovams. Tuo metu tokios profesijos kaip žurnalistika, architektūra, matematika, pedagogika atsiduria geltonojoje zonoje – tai reiškia, kad šių profesijų atstovai turi didelius šansus įsidarbinti, tačiau jų atlyginimai nėra įspūdingi – ne didesni už šalies vidurkį.
MOSTA metodininkas Povilas Grigas pastebi, kad daugiau uždirba ir dažniau įsidarbina magistro studijas pabaigę arba vientisųjų studijų absolventai. Daugelio profesijų atstovai atsiduria žaliojoje zonoje. Lengvai įsidarbina ir daug uždirba tokių saugos paslaugų teikėjai, kompiuterijos, architektūros ir statybos, žurnalistikos ir informacijos ir kiti specialistai.
MOSTA, atlikusi tyrimą, pastebėjo, kad visų švietimo sričių magistro ir vientisųjų studijų absolventų įsidarbinamumas yra didesnis už Lietuvos užimtumo lygį 2012 ir 2013 m.
Be to, gyvosios gamtos mokslų bakalauro studijų srities absolventų įsidarbinamumas yra mažesni už Lietuvos užimtumo lygį ir atlyginimas yra mažesnis už vidutinį. Bet magistro pakopoje šios studijų srities absolventų įsidarbinamumas yra didesnis už Lietuvos užimtumo lygį abejais metais.
Taip pat pastebėta, kad teisės srities įsidarbinamumo lygis ir atlyginimas yra mažesnis už Lietuvos vidurkį I pakopoje, bet II pakopoje jie yra didesni abejais metais. Galimas signalas – teisininkų darbo rinkoje reikia aukštos kvalifikacijos.
Pirmoje pakopoje 16 iš 20 švietimo sričių įsidarbinamumas yra didesnis už Lietuvos užimtumo lygį, o atlyginimas yra mažesnis už vidutinį. Jų įsidarbinamumas pagal turimą kvalifikacijos lygį skiriasi priklausomai nuo švietimo srities.
Kompiuterijos švietimo srities studijos visose pakopose 2013 m. įsidarbinamumo lygis ir atlyginimas yra didesnis už Lietuvos vidurkį.
