Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Daugiausiai lietuvių dirba pramonės, prekybos ir švietimo sektoriuose

2011 m. gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, šalies darbo jėgą sudarė 1 mln. 467 tūkst. šalies gyventojų, iš jų 1 mln. 175 tūkst. – užimti gyventojai, 291,6 tūkst. – bedarbiai. Daugiausia gyventojų dirbo pramonėje (17,8 proc.), prekybos ir variklinių transporto priemonių bei motociklų remonto įmonėse (17,4 proc.) ir švietimo sektoriuje (11,1 proc.).
Darbininkai tvarko pažeistas konstrukcijas
Darbininkai tvarko pažeistas konstrukcijas / Andriaus Vaitkevičiaus / 15min nuotr.

Gegužės 1-oji – Tarptautinė darbo diena. Šios dienos ištakos siekia dar 1886 m., kai gegužės 1-ąją Čikagos miesto policija buvo priversta malšinti darbininkų demonstraciją. Po trejų metų Paryžiaus 2-asis tarptautinis kongresas paskelbė gegužės 1-ąją viso pasaulio darbininkų solidarumo diena. 2012 m. Lietuvoje darbuotojai už savo teises kovojo aktyviai. Buvo surengti 193 streikai ir įspėjamieji streikai – daugiausia per pastarąjį dešimtmetį, kuriuose dalyvavo 5,6 tūkst. darbuotojų. 2009–2011 m. streikų ir įspėjamųjų streikų nebuvo.

Lietuvos darbuotojų profesinės sąjungos turi beveik tiek pat narių kiek ir politinės partijos. 2011 m. profesinėms sąjungoms priklausė 108,9 tūkst. narių, arba dešimtadalis samdomųjų darbuotojų. Profesinių sąjungų narių skaičius keletą metų iš eilės mažėja. Profesinių sąjungų lėšos 2011 m., palyginti su 2010 m., padidėjo 8 procentais – iki 19 mln. litų. Pagrindinis profesinių sąjungų finansavimo šaltinis – narių mokesčiai – sudarė 51,4 procento jų lėšų (2010 m. – 57,3 proc.).

2011 m. gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, šalies darbo jėgą sudarė 1 mln. 467 tūkst. šalies gyventojų, iš jų 1 mln. 175 tūkst. – užimti gyventojai, 291,6 tūkst. – bedarbiai. Per dešimtmetį tarp surašymų darbo jėga sumažėjo 115,1 tūkst. gyventojų (7,3 proc.), o darbo jėgos aktyvumo lygis padidėjo 0,2 procentinio punkto (nuo 56,4 iki 56,6 proc.).

Didžiausias darbo jėgos aktyvumo lygis buvo Neringos (66,9 proc.), Visagino (65,7 proc.), Vilniaus miesto (64,7 proc.) ir Vilniaus rajono (61,8 proc.) savivaldybėse, mažiausias – Alytaus rajono (45,5 proc.), Lazdijų rajono (46 proc.), Anykščių rajono (47,2 proc.) ir Kalvarijos (47,2 proc.) savivaldybėse.

Daugiausia gyventojų dirbo pramonėje (17,8 proc. visų užimtų gyventojų), prekybos ir variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto įmonėse (17,4 proc.) ir švietimo sektoriuje (11,1 proc.).

Pagal profesijas tarp dirbančių gyventojų daugiausia buvo specialistų – 269 tūkst. (22,8 proc. visų dirbančių gyventojų), kvalifikuotų darbininkų ir amatininkų – 159 tūkst. (13,5 proc.), paslaugų sektoriaus darbuotojų ir pardavėjų – 147 tūkst. (12,5 proc.), įrenginių ir mašinų operatorių, surinkėjų 113 tūkst. (10 proc.), nekvalifikuotų darbininkų – 104 tūkst. (9 proc.) Vadovaujamą darbą dirbo 129 tūkst. (11 proc.) dirbančiųjų.

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs