Vis dėlto ne visiems užtenka kantrybės skaityti naudotojo vadovus. Viena iš priežasčių – naudotojo vadovuose dažnos kalbos klaidos, netikslumai ir netinkamai parinkti, skirtingi ar net prieštaringi terminai.
Dažnam prasta kalba parašyti naudotojo vadovai kelia nepasitikėjimą ir norą mesti šį vadovą į šalį ir pačiam sumontuoti ar išbandyti įrenginį, nesivadovaujant naudotojo vadove pateiktais nurodymais. Tai gali turėti rimtų pasekmių tiek naudotojo saugai, tiek gamintojo ar platintojo reputacijai. „Ars libri“ kalbos redaktoriams tenka perskaityti daugybę naudotojo vadovų lietuvių kalba, todėl norėtume pasidalyti dažniausiai pasitaikančiomis klaidomis naudotojo vadovuose. Taigi ką daryti, kad jūsų kartu su įrenginiu platinamą naudotojo vadovą noriai skaitytų jūsų klientai ir juo saugiai naudotųsi?
Visų pirma, turėtumėte atkreipti dėmesį, kad leidinys, kuriame pateikiami įrenginio montavimo ir eksploatavimo nurodymai, vadinamas naudotojo, o ne vartotojo vadovu. Naudojame priemones ar įrankius, pavyzdžiui, mobiliuosius telefonus, transporto priemones, buities prietaisus ir pan. Vartojame maistą, vaistus ir kalbą – viską, kas tiesiogiai susiję su mumis. Dėl to leidinį, kuriame nurodoma, kaip naudotis mobiliuoju telefonu, būtų netaisyklinga vadinti vartotojo vadovu, nes mobilusis telefonus yra naudojamas kaip ryšio priemonė.
Dėl to leidinį, kuriame nurodoma, kaip naudotis mobiliuoju telefonu, būtų netaisyklinga vadinti vartotojo vadovu, nes mobilusis telefonus yra naudojamas kaip ryšio priemonė.
Naudotojo vadovuose nepagrįstai vengiama vartoti įvardžiuotinę formą. Dažnai, kaip įprasta šnekamojoje kalboje, tiesiog paliekamas įprastas būdvardis, pavyzdžiui, mobilus telefonas. „Ars libri“ kalbos ekspertai pataria vartoti įvardžiuotinės formos būdvardžius, nes įvardžiuotinė forma, vartojama sudėtiniuose terminuose ir pavadinimuose, pabrėžia išskirtinę daikto ypatybę, nurodo jo rūšį, pavyzdžiui: išmanusis telefonas (ne išmanus telefonas), spartusis interneto ryšys (ne spartus ryšys), tylusis režimas (ne tylus režimas). Šiuose terminuose būdvardžiu akcentuojama svarbiausia daikto ypatybė (tylusis) ar rūšis (mobilusis), skirianti jį iš kitų.
Techninio pobūdžio naudotojo vadovų tekstuose netaisyklingai vartojami ir priešdėliai, pavyzdžiui, pajungtiįrangą ar atjungtiįrangą. Valstybinė lietuvių kalbos komisija nurodo, kad pajungti nevartojamas reikšmėmis privesti, įjungti, prijungti ir turi būti keičiamas parenkant kitus terminus: privesti telefoną, įjungti telefoną, prijungti skalbimo mašiną. Analogiškai, atjungti taip pat nėra vartotinas ir turi būti keičiamas į išjungti, pavyzdžiui, išjungtiskalbimomašiną. Netinkamai parinkti veiksmažodžių priešdėliai taip pat gali keisti termino reikšmę ir klaidinti vartotoją. Palyginkite paspaustimygtuką (trumpas veiksmas) ir nuspausti mygtuką (ilgas, tęstinis veiksmas).
„Ars libri“ redaktoriai pastebi, kad naudotojo vadovuose, norint pasakyti, kad įranga tinkamai ar gerai veikia, vis dar netaisyklingai vartojamas prieveiksmis pilnai, pavyzdžiui, pilnai veikianti įranga, pilnai baigtas remontas. Prieveiksmis „pilnai“ nevartojamas, kai norima nurodyti, kad įrengimo ar veikimo procesas yra baigtas, todėl šiais atvejais reikėtų ieškoti sinonimų baigtumui išreikšti, pavyzdžiui, tinkamai veikianti įranga ir visiškai baigtas remontas ar tiesiog baigtas remontas. Taip pat netaisyklinga nurodyti, kad yra teisingas būdas naudoti prietaisą. Teisingu galima vadinti tik tai, kas yra susiję su tiesa, nešališkumu, pavyzdžiui, teisingas sprendimas, taip pat tai, ką laikome pelnytu: teisinga bausmė. Norėdami nurodyti, kaip naudotis prietaisu, kad jis veiktų kaip numatyta ir negestų, parinkite sinonimą, pavyzdžiui, tinkamai: tinkamas būdas naudoti prietaisą.
Dažnai painiojamos režimo ir rėžimo reikšmės, pavyzdžiui, nurodoma, kad įrenginys veikia budėjimo rėžimu. Rėžimas yra padarytas iš veiksmažodžio rėžti ir, be tiesioginės reikšmės pjauti, taip pat gali reikšti skaudėti, ką nors atvirai išsakyti ir pan. Šios reikšmės yra visiškai nesusijusios su prietaiso būsenos nustatymu, todėl taisyklingas terminas yra režimas, reiškiantis objektų parametrus ir jų kaitą. Aprašydami, kaip iš fotoaparato ar kito įrenginio nuotraukas galima perkelti į internetą, nevartokite tokių terminų kaip talpinti ar patalpinti. Nuotraukos į internetą yra įdedamos ar skelbiamos internete.
Vienos dažniausiai pasitaikančių skyrybos klaidų yra netinkama matavimo vienetų skyryba ir ribų žymėjimas brūkšniais. „Ars libri“ redaktoriai atkreipia dėmesį, kad tarp skaičiaus ir matavimo vienetų visada turi būti dedamas tarpas, pavyzdžiui: 30 %, 90 °C, 150 m. Taip pat, nurodydami savo gaminio matmenis, dėkite tarpus tarp santykį žyminčių ženklų: 160 x 200. Tam, kad matavimo vienetai neatsiskirtų nuo skaičiaus ir neperšoktų į kitą eilutę, dėkite kietąjį tarpą (ctrl + shift + space). Žymėdami laiko, atstumo, temperatūros ribas, nepamirškite, kad tarp dviejų skaičių turėtų būti dedamas ilgasis brūkšnys 90–100 km/h, 50–60 °C, kurį dėkite paspaudę (alt + 0150).
Rašant įmonių ir jų produktų pavadinimus dažnai ignoruojamos kabutės, ypač lietuviškosios (alt+0132 ir alt+0147). „Ars libri“ redaktoriai siūlo prietaisus gaminančių įmonių pavadinimus skirti kabutėmis, o jų produktų pavadinimus išskirti pasviruoju šriftu. Jei kabutės jums neatrodo patraukliai, alternatyva joms – pajuodintas šriftas ar visos didžiosios raidės. Taip patrauksite savo klientų dėmesį ir jie lengviau įsimins jūsų įmonės ir jūsų gaminamo ar platinamo produkto pavadinimą.
Tikime, kad sutvarkę naudotojo vadovų tekstų kalbą, sulauksite didesnio klientų pasitikėjimo, ir jie dažniau skaitys naudotojo vadovus ir vadovausis juose pateiktais nurodymais. Juk aiški, taisyklinga kalba yra itin svarbi, kad klientai jus suprastų tinkamai ir kruopščiai sektų jūsų nurodymus.
