„Deals On Wheels“ vadovas L.Boguševičius ketvirtadienį feisbuke pasidalino VVTAT raštu įmonei. Jame rašoma, kad įstaiga vykdo nesąžiningos veiklos stebėsenos monitoringą ir gegužės 3 dieną nustatė, jog internetiniame paskelbti vartotojų komentarai „yra skirti teigiamam bendrovės įvaizdžiui susidaryti, tuo pačiu paveikiant vartotojų sprendimą dėl sandorio sudarymo“.
Iki gegužės 21 dienos VVTAT prašo įmonės pateikti įrodymus, kur ir kiek laiko buvo skleidžiama informacija dėl komentarų. Taip pat reikalaujama įrodyti, kad komentarai yra tikri bei kad tie asmenys iš tiesų yra įmonės klientai.
Kol kas su humoru į visą tai reaguojame, – sakė L.Boguševičius.
Kartu prašoma pateikti paaiškinimus ir įrodymus, jog vartotojai gali interneto svetainėje palikti ir neigiamus komentarus.
„Patikslinti, ar bendrovė tokių atsiliepimų sulaukia, jei taip – pateikti nors kelis jų pavyzdžius“, – rašoma rašte.
Taip pat rašoma, kad jei įmonė iki minėto termino neatsakys, VVTAT gali pradėti nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą.
Mes dirbam per gerai, pranešė mums Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba
„Tokio atsiliepimo net nenusipirksi“
L.Boguševičius 15min pasakojo, jog raštą iš tarnybos gavo trečiadienį vakare ir paklaustas, kaip vertina situaciją, juokėsi.
„Juokėmės, kaip galime vertinti tokį raštą. Persiunčiau partneriams, jie irgi draugiškai pasijuokė. Pagalvojome, ar galima gauti geresnį įvertinimą, kai jau tarnybos tikrina ir sako, kad per gerai atsiliepia. Nežinau, ar galima gauti geresnį atsiliepimą. Tokio net nenusipirksi“, – situaciją komentavo verslininkas.
Anot L.Boguševičiaus, šiuo metu į situaciją žiūrima su humoru, tačiau jei VVTAT neatsitrauks, verslininkas bandys aiškintis, kaip jiems įrodyti, jog klientai yra klientai, kartu nepažeidžiant duomenų apsaugos reglamento (BDAR). Tiesa, pasiaiškinti situacijos į įstaigą įmonės vadovas dar nesikreipė.
„Raštą gavau vakar vakare, emocijos dar nėra atslūgusios. Kol kas su humoru į visą tai reaguojame“, – juokdamasis kalbėjo jis.
Beveik kiekvienoje internetinėje parduotuvėje galima rasti panašių teigiamų komentarų, kuriuos bendrovės naudoja rinkodaros tikslais. Tačiau L.Boguševičius patikino, jog didžiulė reklama įmonei nereikalinga, o komentarai, dėl kurių reikia pasiteisinti, – iš feisbuko.
„Per trejus metus reklamai esame išleidę gal 300 eurų. Absoliučiai nieko nereklamuojame, nes darbas yra geriausia reklama ir, akivaizdu, kad veikia. Juokingiausia, kad jeigu jie tiesiog būtų nuėję į mūsų feisbuko puslapį, pamatytų, kad visi atsiliepimai yra nukopijuoti iš ten. Ką žmonės feisbuke paliko, tą ir nukopijavome, vienas prie vieno. Nieko nekūrėme, neprašėme“, – 15min tikino jis.
L.Boguševičius patvirtino, kad visi, kurie nori, gali feisbuke rašyti neigiamus komentarus. Tiesa, toks yra tik vienas.
Paklaustas, ar ketina atsakyti į raštą, L.Boguševičius tikino dar nežinantis, ar tai nori daryti.
„Pasitarsiu su teisininkais kokios gali būti pasekmės. Jeigu bus labai griežtai, atrašysiu. Tik aš vis tiek nežinau, kaip jiems atsakyti. Gi negaliu siųsti sąskaitų, kurias klientai apmokėjo, nes ten tikrai yra ir telefono numeris, ir gyvenamosios vietos adresas, ir banko sąskaitos numeris. Ten yra daug privačios informacijos ir tokių dalykų negaliu siųsti.
Man tik keista, kodėl jie tiesiog nenuėjo į feisbuko puslapį ir nesusirado tų kelių komentarų, kuriuos paminėjo ir neparašė jiems žinutės. Būtų labai greitai tyrimas pasibaigęs. Būtų užtrukę 10 minučių ir nebūtų gavę tokio sarkastiško požiūrio viešoje erdvėje“, – įsitikinęs jis.
VVTAT: raštas nereiškia, kad pažeidimai nustatyti
VVTAT Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė 15min paaiškino, kad įstaiga kiekvienais metais vykdo stebėseną reklamos, nesąžiningos komercinės veiklos, nesąžiningų sutarčių sąlygų srityse, taip pat ir dėl Vartotojų teisių apsaugos įstatyme nustatytų reikalavimų laikymosi. Kartu patikino, jog stebėsena vykdoma VVTAT atliekama vadovaujantis direktoriaus įsakymu patvirtintomis taisyklėmis.
„Stebėsenos tikslas – metodinės pagalbos ūkio subjektams teikimas vertinant informaciją apie ūkio subjektus, bendradarbiaujant su jais ir juos konsultuojant VVTAT kompetencijos klausimais ar įgyvendinant kitas prevencinio pobūdžio priemones, padedančias ūkio subjektams laikytis teisės aktų reikalavimų. Poveikio priemonės ūkio subjektams taikomos tik tada, jeigu stebėsenos tikslų, susijusių su teisės aktų reikalavimų laikymosi priežiūra, neįmanoma pasiekti kitais teisėtais būdais, taip pat, kai siekiama užkirsti kelią žalos visuomenei, kitų asmenų interesams atsiradimui“, – tikino ji.
Pasak D.Malinauskienės, kiekvienais metais yra nustatoma sritis, kurioje bus vykdoma konkreti stebėsena. Šiais metais rinkdama sritį, kurioje turėtų būti atliekama stebėsena, VVTAT atsižvelgė į tai, kad elektroninėje erdvėje parduodant įvairias prekes ar teikiant paslaugas yra pateikiami vartotojų atsiliepimai.
„Pažymėtina, kad pateikiami vartotojų atsiliepimai daro vartotojams įtaką dėl jų ekonominio elgesio siūlomo produkto ar paslaugos atžvilgiu – jau 2013 m. nustatyta (European Consumer Centres' Network web survey), jog daugiau kaip 80 proc. vartotojų priimdami sprendimą dėl prekės ar paslaugos įsigijimo atsižvelgia į pateiktus vartotojų atsiliepimus, o rinkodaros specialistų atsiliepimai yra pripažįstami kaip vienas efektyviausių būdų pritraukti klientus. Paminėtina, kad šioje srityje stebėseną šiais metais atliks visos Europos Sąjungos atitinkamos institucijos, o šią kampaniją koordinuoja Europos Komisija“, – sakė ji.
Atsakyme 15min nurodoma, kad pasirinktos srities aktualumą pagrindžia ir tai, kad 2019 m. lapkričio 27 d. priimtoje Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2019/2161 yra įtvirtintos ir naujos nuostatos dėl atsiliepimų apie parduodamas prekes ar paslaugas internete.
„Direktyva reikalauja, kad jeigu prekiautojai leidžia susipažinti su vartotojų atsiliepimais apie produktus, jie turėtų informuoti vartotojus, ar yra procesai ar procedūros, užtikrinantys, kad skelbiami atsiliepimai gauti iš vartotojų, kurie iš tikrųjų naudojo arba įsigijo produktus. Šiais pakeitimais siekiama geriau informuoti internetu perkantį vartotoją, kad jis nebūtų suklaidintas ir priimtų teisingą, informacija pagrįstą sprendimą“, – komentavo D.Malinauskienė.
Kartu pridūrė, jog stebėsenai pasirinktų tikrinti subjektų sąrašas yra pasirenkamas atsitiktine tvarka. Tai, kad VVTAT kreipiasi į atitinkamą bendrovę informuodama apie atliekamą stebėseną ir prašydama pateikti tam tikrą informaciją, nereiškia, jog kyla įtarimų dėl įmonės veiklos ar galimų įstatymų pažeidimų.
„Tai atsispindi ir VVTAT siųstame rašte, kuris buvo paviešintas feisbuko paskyroje. Rašte nėra jokių užuominų, kad bendrovės puslapyje pateikti atsiliepimai yra netikri. VVTAT, vykdydama stebėseną, vadovaujasi aukščiau nurodytomis taisyklėmis ir laikosi nustatytos tvarkos, t. y., kreipiasi į stebėsenoje dalyvaujančias bendroves ir prašo pateikti paaiškinimus bei pagrįsti savo interneto puslapyje esančius komentarus. Tokia teisė institucijai yra įtvirtinta įstatymuose“, – nurodo D.Malinauskienė.
VTTAT atstovė aiškino, jog bendrovių nėra prašoma pateikti perteklinės informacijos, kadangi yra vykdoma stebėsena. Nurodoma, jog siekiant objektyviai įvertinti skleidžiamą informaciją, yra kreipiamasi į bendrovę, priešingu atveju, galėtų būti laikoma, kad institucija nesuteikė teisės bendrovei pateikti savo paaiškinimų.
„Pažymėtina, kad stebėsenos tikslas nėra taikyti poveikio priemones, o priešingai – padėti bendrovėms ir, jeigu būtų nustatyti tam tikri neatitikimai, suteikti metodinę pagalbą ir nurodyti, kaip galėtų bendrovė pasitaisyti, kad vykdoma veikla atitiktų teisės aktų nuostatas“, – komentavo D.Malinauskienė.
Būtina užtikrinti komentarų tikrumą
Anot D.Malinauskienės, vartotojų komentarai gali būti naudojami, tačiau būtina užtikrinti komentarų tikrumą, nes tai gali lemti vartotojų sprendimą dėl prekės ar paslaugos įsigijimo. Todėl naudojant tokias skatinimo įsigyti prekes ar paslaugas priemones, bei siekiant pateikti objektyvią informaciją vartotojams apie parduodamas prekes, būtina užtikrinti skelbiamų komentarų autentiškumą.
„Tais atvejais, kai bendrovė skelbia tik gerus atsiliepimus, o blogus atsiliepimus, pavyzdžiui, ištrina, tai būtų laikoma netinkama praktika, kadangi vartotojai matydami ir kitokią nuomonę galėtų priimti kitą sprendimą dėl sandorio, nei matydami tik teigiamus atsiliepimus“, – įsitikinusi ji.
O kas būtų, jei „Deals On Wheels“ vadovas nuspręstų neatsakyti į VVTAT paklausimą? Tuo atveju, D.Malinauskienės teigimu, būtų laikoma, kad įmonė nesilaiko įstatyme numatytos pareigos teikti informaciją, reikalingą įstatymo priežiūrai vykdyti, negali pagrįsti skleidžiamos informacijos teisingumo.
„Paaiškiname, kad VVTAT turi teisę gauti visą informaciją, reikalingą įstatymo priežiūrai vykdyti. Įmonei pateikus konfidencialią informaciją, ji ir trečiųjų asmenų duomenų saugumas bus užtikrinamas“, – nurodo VVTAT atstovė.
Ne pirmas tarnybų ginčas su verslu
15min primena, kad VVTAT ne vienintelė įstaiga įsivėlusi į ginčus su verslu. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) praėjusių metų pabaigoje užkliuvo prekės ženklas – „Sviestas sviestuotas“.
PLAČIAU SKAITYKITE: Maisto ir veterinarijos tarnybai užkliuvo prekės ženklas „Sviestas sviestuotas“ – įmonės įkūrėjoms liepta jį pakeisti
Vėliau, jau šių metų vasarį iškilo VMVT ir bendrovės „Straikas“, gaminančios kūdikiams ir vaikams maisto produktus „Marmaluzi“ bei sulą „Sip Sap“ ginčas. VMVT užkliuvo įmonės produktų aprašymai pasakų motyvais, nors įmonės vadovas tikina, kad smulkus lietuviškas gamintojas tiesiog bandė išsiskirti. Maisto kontrolieriai teigė, kad nustatyti pažeidimai nesusiję su pasakų motyvais, be to, nemato įmonės noro bendradarbiauti. Taip pat aiškino, kad vienai bendrovei geri nebus ir reikalavimus taikys vienodai visiems.
PLAČIAU SKAITYKITE: Maisto tarnyba su vaikiškų košelių gamintoju įsivėlė į ginčą dėl „kruopyčių“ ir „kosminių morkyčių“
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė metų pradžioje kritikavo tarnybą. Ji situaciją pavadino tragikomiška ir aiškino, kad VMVT darbuotojų laiką gaištamas „mažareikšmėms situacijoms“.
„Kontroliuojančios įstaigos (turėtų, – aut. past) konsultuoti prevenciškai. Visų antra, proporcingai ir protingai taikyti reguliavimą, ir neužgniaužti žmonių iniciatyvos. Šiuo atveju yra kūrybingi aprašymai produktų ir tarsi traktuojami kaip klaidinantys. Reikėtų turėti daugiau fantazijos ir inspektoriams vadovautis protingumo, proporcingumo kriterijais“, – tuomet tikino ministrė.
