Savaitgalį skelbta, kad dėl „Freshtravel“ bankroto nukentėjo 1308 žmonės. Pirmadienį laikinasis VTD vadovas Juozas Raguckas žurnalistus informavo, kad nukentėjusiųjų yra daug daugiau.
„Informacija visą laiką buvo tikslinama. Galiu atsakingai pasakyti, kad iš „Freshtravel“ gavau sąrašus turistų, kurie patyrė nuostolių dėl neįvykusių kelionių. Tuose sąrašuose yra 2319 žmonių. Tai yra baigtinis sąrašas“, – sakė J.Raguckas. Anksčiau buvo nurodoma, kad į keliones neišvyko 1308 žmonės.
„Čia yra bloga žinia, kad padidėjo nukentėjusių turistų skaičius“, – sakė jis.
Pirmadienį jis susitiko su grupinių portalų atstovais, per kuriuos „Freshtravel“ pardavinėjo savo keliones.
Grupinio portalo „Cherry Media“ sąskaitoje šiuo metu yra 160 tūkst. eurų „Freshtravel“ klientų lėšų, kurios yra nepervestos į jau nemokios „Freshtravel“ sąskaitą.
Grupinių portalų duomenimis, apie pusė iš 2,3 tūkst. nukentėjusiųjų keliones pirko per jų portalus. VTD minėjo kitokį skaičių – 80 proc.
„Tai yra turistų pinigai. Paprašėme, griežtai paprašėme, kad jie kuo greičiau rastų sprendimus, kaip grąžinti žmonėms pinigus“, – sakė J.Raguckas.
VTD pasiteisinimai
„Freshtravel“ – ne pirmoji VTD panosėje bankrutuojanti bendrovė. Vasarą bankrutavo „Go Planet Travel“.
Tačiau VTD teisinasi, kad turizmo bendrovių problemas pastebėti yra labai sudėtinga.
„Jeigu mes kalbame apie bankrotą, tai čia yra ne bankrotas, o rizikų nesuvaldymas. Atsakyti į klausimą, kaip nepastebėjome... Tam tikrų ženklų gal ir galima jausti, bet mes neturime instrumentų. Teisės aktai mūsų neįgalioja stabdyti įmonės veiklą, apriboti. Mes to negalime“, – sakė jis, paklaustas, kodėl nepastebėjo „Freshtravel“ bėdų.
15min.lt daugiau nei prieš savaitę klausė J.Ragucko, ar saugu pirkti keliones per grupinių apsipirkimų portalus. J.Ragucko teigimu, šiuo pardavimo kanalu naudojasi ne tik „Freshtravel“ (prekinis ženklas „Plius Travel“), bet ir daugiau tiek šalies, tiek užsienio kelionių organizatorių.
Jūs kartais užduodate ir tokių klausimų, ar užsilenks ta ir ta bendrovė, ar ne. Į šitą klausimą aš negaliu atsakyti. Net apie save negaliu pasakyti, ar neužsilenksiu, – kalbėjo R.Raguckas.
„Trūkumu laikome tai, kad vartotojas neturi galimybės detaliai išsiaiškinti visų su kelione susijusių aplinkybių, kaip tai galėtų padaryti pas savo kelionių agentą“, – sakė J.Raguckas.
Spaudos konferencijos metu jis prisiminė 15min.lt klausimą, tačiau aiškaus atsakymo į jį nesuformulavo: „Reikia, matyt, turėti daugiau pasitikrinimo galimybių. Jūs kartais užduodate ir tokių klausimų, ar užsilenks ta ir ta bendrovė, ar ne. Į šitą klausimą aš negaliu atsakyti. Net apie save negaliu pasakyti, ar neužsilenksiu.“
Jis sakė, kad bendrovės problemas „gali nustatyti tik tos institucijos, kurios gali atlikti tyrimą“.
J.Raguckas bandė nusimesti atsakomybę dėl „Freshtravel“ bankroto: „Mes turime apsišvietusį vartotoją, kuris žino apie pigias keliones. Turime šimtą Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos kelionių agentūrų, kurios pardavinėjo šitą produktą ir jį reklamavo. O po to fokusuojamasi į priežiūrą vykdančias institucijas. Nuojautos turėjimas yra viena, o realus galėjimas veikti yra kita. Mes tokio galėjimo veikti neturime.“
Grąžinti pinigų neskuba
UAB „Cherry Media LT“ generalinis direktorius Vilius Juraitis sakė, kad kol kas nėra aišku, kaip būtų galima pervesti sąskaitoje gulinčius klientų pinigus, kaip padalinti juos vartotojams. Neaišku, kokiomis dalimis padalinti pinigus keliautojams.
„Susivokę iš to, ką mums kalbėjo „Freshtravel“ vadovas G.Kerys, supratome, kad situacija nėra gera ir tuos pinigus užlaikėme. Pinigus vartotojams norime grąžinti kuo greičiau, bet norime užsitikrinti, kad tų pinigų po to nereiktų dar kartą grąžinti bankroto administratoriui“, – sakė jis.
Su „Freshtravel“ skridęs Gediminas pasakojo, kad viešbučiui turėjo sumokėti su kitais keliautojais 3 tūkst. dolerių, kad viešbutis paleistų juos.
„Gavom kelionę, kur viskas įskaičiuota, bet ne viskas apmokėta. Situacija buvo gana įtempta. Kai sužinojome, kad bankrutavo bendrovė, nebuvo jokių ženklų, kad galėtų mūsų nepaleisti. Nusprendėme dar vieną nakvynę ten praleisti. O kitos dienos rytą iš žmonių buvo atimti lagaminai. Nusprendėme palikti lagaminus ir važiuoti į oro uostą. Tada paaiškėjo, kad jie planuoja ir fiziškai žmonių neišleisti“, – pasakojo poilsiautojas.
