Teismas 2021 m. gegužės 3 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones (LAP) „Ignitis grupei“, kurių esmė – sustabdyta darbuotojų skatinimo opcionais programa, taip pat ir vadovų skatinimo opcionais programa iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje. Šią informaciją „Ignitis grupė“ gavo antradienį, gegužės 4 dieną.
Tuo tarpu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) vadovas Mykolas Majauskas informavo 15min, kad prokuratūra aiškinasi ir „Klaipėdos naftos“ sprendimo skirti akcijų savo darbuotojams aplinkybes.
„Esame informuoti, jog pagal gautą skundą prokuratūra aiškinasi aplinkybes ir dėl valstybės kontroliuojamos „Klaipėdos naftos“, kur, mano žiniomis prieš kelis metus bendrovės akcijos buvo suteiktos darbuotojams“, – 15min sakė M.Majauskas.
Pasak jo, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) ne kartą atkreipė atsakingų vykdomosios valdžios institucijų dėmesį, jog valstybės turto naudojimas turi būti griežtai prižiūrimas.
„Šiuo atveju tiek „Ignitis grupė“, tiek ir „Klaipėdos naftos“ yra valstybės kontroliuojamos bendrovės, todėl neturėtų likti jokių abejonių dėl akcijų suteikimo privatiems asmenims teisėtumo“, – teigė Seimo BFK pirmininkas.
Pasak BNS, „Klaipėdos nafta“ 2019 metais darbuotojams nemokamai suteikė apie 0,2 proc. savo akcijų – taip išmokėta iki 50 proc. metinės premijos už 2018 metų rezultatus. Akcijų suteikta 357 darbuotojams, iš viso įmonėje tuomet dirbo 384 žmonės. Darbuotojams skirtas akcijas įmonė įsigijo biržoje, už jas sumokėta 600 tūkst. eurų. Iš 1,46 mln. vienetų supirktų akcijų darbuotojams buvo skirta 807,6 tūkst.
Seimo teisininkai: dalinti akcijas valstybės įmonėse negalima
Valstybės energetikos milžinė „Ignitis grupė“ jau ne kartą atsidūrė kritikos epicentre dėl tarpuvaldžiu gruodį priimto sprendimo premijuoti 212 tūkst. eurų vertės akcijomis devynių grupės įmonių vadovus. Toks apdovanojimas numatytas, jei jie įgyvendins 2020–2023 metų strateginio plano rodiklius.
Didžiausias priedas lauktų „Ignitis grupės“ valdybos pirmininko ir generalinio direktoriaus Dariaus Maikštėno – jis galėtų įsigyti iki 2 265 akcijų.
Balandžio pabaigoje Seimo teisininkai pateikė išaiškinimą, kad toks sprendimas galėjo pažeisti Akcinių bendrovių įstatymą, nes akcijomis premijuoti galima tik privačių, bet ne valstybės ar savivaldybės įmonių darbuotojus.
„Valstybės valdomos akcinės bendrovės, taip pat jos dukterinės bendrovės akcijos negali būti suteikiamos bendrovės darbuotojams, įskaitant bendrovės vadovus. AB Ignitis grupė yra valstybės valdoma energetikos įmonių grupė, todėl svarstytinas Finansų ministro 2020 m. rugsėjo 16 d. įsakymu patvirtintų AB Ignitis grupė akcijų suteikimo taisyklių pagrįstumas“, – teigiama teisininkų išvadoje.
Atsižvelgdamas į teisininkų išaiškinimą Seimo biudžeto ir finansų komitetas bendru sutarimu priėmė sprendimą rekomenduoti Finansų ir Energetikos ministerijoms pagal kompetenciją užtikrinti, kad valstybės kontroliuojamose bendrovėse nebūtų pasirašinėjamos naujos sutartys dėl akcijų suteikimo kol nebus išsklaidytos abejonės dėl priimtų sprendimų teisėtumo.
„Ignitis grupė“: opcionų programos atitinka Lietuvos įstatymus
„Ignitis grupė“ teigia, kad opcionų programos yra pasaulinė praktika ir mano, kad įstatymo nepažeidė.
Bendrovės vertinimu, darbuotojų ir vadovų skatinimas opcionų programomis, kaip sudėtine atlygio ir motyvavimo sistemų dalimi, yra modernus, geriausias tarptautines praktikas ir Lietuvos įstatymus atitinkantis procesas.
Bendrovė per biržą išplatintame pranešime priminė, kad bendrovės akcijas reguliuojamose rinkose gali įsigyti mažmeniniai Lietuvos bei užsienio investuotojai.
„Ši akcijų dalis, kuria prekiaujama reguliuojamose rinkose, nėra valstybės valdomas turtas. Kadangi kaip atlygio ir motyvavimo sistemos dalis būtų perleidžiamos tik bendrovės turimos savos akcijos, įsigytos savų akcijų reguliuojamose rinkose, valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos perleidžiamos nebūtų ir tai niekaip nepaveiktų kontroliuojančio akcininko – valstybės – kontrolinio akcijų paketo dydžio“, – rašoma pranešime.
Bendrovės nuomone, įgyvendinant darbuotojų ir vadovų opcionų programas, nei viešasis interesas, nei teisės aktai nebuvo pažeisti.
„Gerbiame Prokuratūros teisę, vykdant jai pavestas funkcijas, kreiptis į teismines institucijas. Galutinį sprendimą dėl ieškinio pagrįstumo priims teismas. Teismo procesas neturės įtakos bendrovės veiklai. Bendrovė įvertins ieškinio bei teismo nutarties argumentus ir priims sprendimus dėl tolimesnių procesinių veiksmų“, – teigiama pranešime.
