2008 m. gegužę „Gazprom“ rinkos kapitalizacija buvo pasiekusi 367 mlrd. dolerių ir tuo metu ji buvo iš vertingiausių pasaulio bendrovių. Pagal rinkos vertę ją lenkė tik du konkurentai – „Exxonmobile“ ir „PetroChina“.
„Gazprom“ valdybos pirmininko pavaduotojas Aleksandras Medvedevas prognozavo, jog per dešimtmetį šio Rusijos energetikos milžino vertė pasieks 1 trilijoną dolerių.
Dabar šios prognozės atrodo naiviai. Nuo 2008 m. „Gazprom“ vertė smarkiai aptirpo. Šių metų rugpjūčio pradžioje jos rinkos kapitalizacija buvo 51 mlrd. dolerių, t.y net 300 mlrd. dolerių mažesnė.
Maža to, 2014 m. grynosios bendrovės pajamos susitraukė 86 proc.
Nei viena iš 5000 didžiausių pasaulio kompanijų nesusidūrė su tokio masto vertės sumažėjimu. Maža to, 2014 m. grynosios bendrovės pajamos susitraukė 86 proc.
Kas nutiko, kad didžiausius pasaulyje gamtinių dujų išteklius kontroliuojanti kompanija, įsikūrusi šalia dviejų didžiausių pasaulyje energetikos vartotojų, Kinijos ir ES, susiduria su tokiomis problemomis?
Dujų politika
Kremlius dėl blogų „Gazprom“ rodiklių kaltina staigų naftos kainų mažėjimą ir šiltesnes žiemas. Vis dėlto, tokie energetikos milžinai kaip „ExxonMobil“ ir „Petro China“ karaliauja vertingiausių įmonių sąrašo viršūnėse. Be to, Norvegija padidino savo eksportuojamų energetikos žaliavų kiekį ir 2014 – 2015 m. žiemą norvegiškų dujų Vakarų Europos rinkoje jau buvo daugiau negu rusiškų.
Ekspertai teigia, kad viena iš „Gazprom“ problemų yra ta, jog įmonė tebeatlieka Kremliaus geopolitinio ginklo funkciją. Bendrovė įsigijo keletą stambių Rusijos žiniasklaidos priemonių ir jas pavertė valdančiojo režimo propagandą transliuojančiais leidiniais, prisidėjo prie Sočio žiemos olimpiados rėmimo ir bando daryti įtaką Rusijos kaimyninėse valstybėse.
Vladimiro Putino administracija iki šiol spaudžia „Gazprom“, kad jis prisidėtų prie įvairių projektų, kurie yra svarbūs Kremliui, bet yra ekonomiškai rizikingi, finansavimo.
Vladimiro Putino administracija iki šiol spaudžia „Gazprom“, kad jis prisidėtų prie įvairių projektų, kurie yra svarbūs Kremliui, bet yra ekonomiškai rizikingi, finansavimo.
Karas Rytų Ukrainoje „Gazprom“ taip pat brangiai kainavo. Metinis dujų eksportas į Ukrainą nusmuko nuo 36 mlrd. kubinių metrų 2010 m. iki vos 3,7 mlrd. kubinių metrų pirmąjį 2015 m. pusmetį.
Galiausiai liepos 1 d. gamtinių dujų eksportas į Ukrainą buvo visiškai nutrauktas.
Maskvos pastangos vykdyti Kijevo energetinę blokadą nesuveikė, tačiau „Gazprom“ kainavo 6 mlrd. dolerių sumažėjusių pajamų ir baudų pavidalu. Matydami Ukrainos energetinį šantažą, Europos vartotojai dar labiau stengėsi diversifikuoti energetikos importą.
