Didžiausia bendrovės akcininkė – Žemės ūkio ministerija – kreipsis į teisėsaugą dėl turto švaistymo ir piktnaudžiavimo.
Kaip pranešė ministerija, gavusi 2017-2020 metų veiklos teisinio audito išvadas įmonės valdyba P.Kaselį atleido dėl neūkiškumo.
„Pirmiausia žalą turi būti nustatyta, kas ją padarė. Tai čia tam ir yra ikiteisminio tyrimo objektas. Ministerija tokios galios neturi (...) Apie 700 tūkst. eurų (siekia galima žala – BNS)", – spaudos konferencijoje kalbėjo žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Pasak K.Navicko, teisinis auditas atskleidė, kad viena bendrovės akcininkių įmonė „Agrokoncerno grūdai“ „Jonavos grūdų“ paslaugomis naudojosi išskirtinėmis sąlygomis – jai buvo taikoma išskirtinė kainodara, neatitinkanti rinkos kainos. „Agrokoncerno grūdai“ už grūdų priėmimą, iškrovimą ir saugojimą mokėjo tiek, kiek kai kurie kiti paslaugų pirkėjai – vien už grūdų priėmimą ir iškrovimą.
„Išskirtinai šitam mažajam akcininkui sudaryta rinkodara ir, turint mintyje, kad valstybė moka ir už maisto rezervo pasaugojimą, kas sudarytų 1 proc. grūdų visoje apyvartoje, neatmesčiau ir tokios sąsajos, tai gali būti ir dalinai dotuojama privataus verslo veikla“, – sakė K. Navickas.
„Agrokoncerno grūdai“, lyginant su kitomis įmonėms, kurios taip pat naudojasi „Jonavos grūdais“, tikrai turi išskirtines sąlygas“, – pridūrė jis.
Auditas nustatė, kad nuolaidų „Agrokoncerno grūdams“ vertė siekia tiek pat, kiek valstybė „Jonavos grūdams“ sumokėjo už grūdų rezervo saugojimą.
„Auditas buvo baigtas praeitą savaitę, praeitą savaitę buvo išsiųstas susipažinti įmonės valdybai. Dėl to šiandien mes turime ir sprendimą įmonės valdybos atitinkamą, o jisai buvo pradėtas prieš porą mėnesių“, – sakė K.Navickas.
Jis teigė, kad „Jonavos grūdų“ auditas atliktas, nes lyginant panašių įmonių veiklos rezultatus bendrovės rezultatas „neatrodė labai efektyvus“.
Paklaustas, ar galima teigti, kad bendrovėje šeimininkavo „Agrokoncerno grūdai“, ministras tikino taip nepasakytų, nes didžiausia akcininkė – ministerija – turi sprendimo teisę.
„Bet tikrai daug buvo palikta pačiai įmonės vadovybei spręsti, aš kalbu šiuo atveju tik apie kainodarą, nes tas mums labiausiai kelia klausimų. Ir panašu, kad nesuveikė ir valdybos instrumentas“, – kalbėjo žemės ūkio ministras.
Jo teigimu, bus siekiama, kad „Jonavos grūdų“ valdyboje būtų nepriklausomų narių dauguma, nes tai vienas instrumentų pakelti valdymo kokybę į naują lygį.
Be to, auditas atskleidė, kad bendrovė galbūt nepagrįstai pigiai pardavė grūdų krautuvą, o nuo 2018-ųjų nuomojosi krautuvą iš tais pat metais įkurtos įmonės ir už nuomą jai sumokėjo dviejų krautuvų kainą.
Nustatyta, kad „Jonavos grūdų“ pirktos kovos su kyšininkavimu valdymo sistemos kūrimo ir diegimo konsultavimo paslaugos, BDAR reikalavimų įgyvendinimas bei mokymai, reklamos ir įvaizdžio formavimo paslaugos galėjo kainuoti gerokai brangiau negu rinkoje ir taip galėjo būti padaryta žala įmonei.
Per 70 proc. „Jonavos grūdų“ akcijų valdo ŽŪM, apie 25 proc. – „Agrokoncerno grūdai“, likusias – smulkūs akcininkai.
