Matematikos egzaminai šalies abiturientams tampa sunkiai išsprendžiamu uždaviniu, nepaisant to, kad šiandieninėje darbo rinkoje „tiksliukai“ be darbo ilgai nesėdi.
Štai šiais metais valstybinio matematikos egzamino, neoficialiais duomenimis, neišlaikė apie 35 proc. jį laikiusių abiturientų. 2020-aisiais egzamino neišlaikė maždaug 32,4 proc. kandidatų. Tiesa, būta ir santykinai ne tokių blogų metų – pernai matematikos egzamino neišlaikė 15,2 proc. mokinių.
Yra ir dar viena šios situacijos pusė – apie 10 tūkst. abiturientų šio egzamino šiais metais apskritai nelaikė.
Tuo tarpu tiksliųjų mokslų sektoriai nuolatos galvoja apie tai, kaip prisivilioti į humanitarines sritis pasukusius jaunus darbuotojus, ir ieško kelių, kaip priimti daugiau darbo jėgos iš trečiųjų šalių.
Darbuotojų jiems trūksta jau dabar. Štai asociacija „Infobalt“ teigia, kad šalies IT sektorius nors ir šiandien galėtų įdarbinti beveik 14 tūkst. IT specialistų. Po dešimtmečio jų gali trūkti triskart tiek. Kovo mėnesį surengtame pristatyme Kauno elektronikos inžinerijos įmonių atstovai kalbėjo, kad per ateinančius penkerius metus laikinojoje sostinėje planuojama sukurti apie 2 tūkst. darbo vietų elektronikos inžinieriams, tačiau kol kas nėra aišku, ar visos jos gali būti užpildytos.
-
Pasitikrinkite: šių metų matematikos egzamino preliminarūs atsakymai
-
2022-ųjų Fieldso medalis skirtas keturiems matematikams, įskaitant ukrainietę
-
Gintaras Sarafinas: „Šiemet matematikos egzamino Lietuvoje neišlaikė 35 proc. jį laikiusiųjų“
-
NŠA vadovė apie prastus matematikos egzaminų rezultatus: tai sisteminė problema
-
J.Šiugždinienė sako ketinanti grąžinti dviejų lygių matematikos egzaminą
-
Miša Jakobas: Nei tragedija, nei katastrofa, o tikrų tikriausia ugdymo nelaimė
Tarp švietimo įstaigų ir verslų egzistuoja daugybė programų ir bendradarbiavimo pavyzdžių, kai darbdavys stengiasi užsiauginti, perkvalifikuoti arba tiesiog supažindinti su savo veikla ir taip motyvuoti būsimą darbuotoją. Vis dėlto tai daugiau vykdoma asmeniui jau baigus vidurinę mokyklą.
Nepaisant to, dalis gerųjų verslo ir mokslo bendradarbiavimo patirčių Lietuvoje pritaikyta ir ruošiant mokyklos suoluose sėdintį jaunimą.
Ar šios priemonės, daugiausiai pasitelkiančios praktinius pavyzdžius, gali tapti priemone mokant klasikinės ir vietomis sausokos disciplinos kaip matematika?
15min kalbinti pašnekovai tokias galimybes vertina nevienareikšmiškai – dalis pabrėžia, kad sėkmingų iniciatyvų būta ir iš jų reikia mokytis, kiti sako, kad tai valstybės reikalas ir verslo galimybės yra labai ribotos. Treti rodo pirštu į fundamentalią mokytojų ruošimo ir jų darbo apmokėjimo problemą, kurios neišsprendus, visos gerosios iniciatyvos bus kone bevertės.
Startuolių asociacijos vadovė: matematika svarbi ne tik verslui, bet ir visuomenei
15min kalbinta didžiausius Lietuvos startuolius vienijančios asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė Inga Langaitė sako, kad jai ir jos vadovaujamai asociacijai prasti matematikos egzaminų rezultatai kelia „didžiulį nerimą“.
Ji pabrėžia, kad šie rezultatai svarbūs ne tik tiksliųjų mokslų sektoriui, tačiau ir visuomenei.
„Matematikos egzamino rezultatai, bendrąja prasme, yra svarbūs ne tik techninėms specialybėms, bet ir bendram išsilavinimui. Tiek tarptautiniai duomenys, tiek Lietuvos duomenys rodo, kad tie, kurie išlaiko gerai, nepriklausomai nuo vėliau pasirinktos specialybės, jų pasisekimas gyvenime yra geresnis. Jų atlyginimas po studijų yra didesnis nei tų, kurie nelaikė egzamino arba išlaikė prastai“, – kalbėjo pašnekovė.
Asociacija bendradarbiauja su Švietimo ministerija, siekdama padidinti susidomėjimą savo atstovaujama technologijų sritimi.
Štai praėjusiais metais „Unicorns Lithuania“, tuo metu besivadinusi „Vienaragiai LT“, investavo 150 tūkst. eurų į programą „Vedliai“. Ši programa tūkstančiui Lietuvos pradinių mokyklų mokytojų suteikė galimybę pagerinti savo skaitmeninius įgūdžius.
Šioje programoje „Vedliai“ mokytojai mokėsi įvairių technologinių konceptų – kūrybinio programavimo, 3D modeliavimo, virtualios realybės ar net duomenų mokslo pagrindų.
Mokytojai gavo darbui klasėse paruoštą turinį, kuriame šie konceptai jungiami su pamokų temomis – kalbų mokomasi programuojant, su gyvūnija susipažįstama kuriant virtualios realybės pasaulius, o matematikos uždaviniai sprendžiami modeliuojant 3D sprendimus.
I.Langaitė pasakojo, kad startuoliai prisideda ir prie kitų akcijų - netrukus pakvies mokinius dalį tiksliųjų pamokų turinio gauti ne mokykloje, o „pas startuolius“, bus rengiamos ekskursijos, siekiant padidinti motyvaciją mokytis ne tik humanitarinių dalykų.
Tai – toli gražu ne pirmas ir ne vienintelis švietimo ir verslo projektas. Bankas „Swedbank“ jau daugiau nei dešimtmetį organizuoja įvairias finansinio raštingumo lygį didinančias iniciatyvas. Bendrovė yra išleidusi knygas apie finansus vaikams ir paaugliams, be to, jau antrus metus rengia nuotolinių paskaitų „Mokonomika“ ciklą.
„Finansų raštingumo srityje dirbame 10-15 metų. „Mokonomika“ vyksta antrus metus ir turime rekordinį prisijungimą – 400 tūkst. žiūrovų. Tai akivaizdu, kad to trūksta. Tų žinių kaip ir yra, bet trūksta turinio, pateikto įdomiai, šiuolaikiškai“, – kalbėjo „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Ji teigė, kad bent jau ekonomikos ir finansų temas galima paversti lengvesnėmis ir labiau suprantamomis, nes šios temos yra artimos gyvenimui – pavyzdžiui, jaunuolius itin domina investavimas, todėl reikėtų ieškoti būdų tam patraukliai pateikti.
Kitu sėkmingu projektu, nukreiptu būtent į mokinių įgūdžių lavinimą, galima laikyti Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) išleistą interaktyvų vadovėlį „Ekonomika per 31 valandą“, iš kurio šiandien mokosi 78 proc. 9-10 klasės Lietuvos vaikų. Idėja išsiplėtė ir į kitas šalis – į kitas kalbas išverstu vadovėliu naudojasi Ukrainos, Slovakijos, Ugandos ir Sakartvelo moksleiviai.
Vis dėlto – finansai ir ekonomika yra savotiška matematikos ir humanitarinių mokslų samplaika, o daugelį koncepcijų galima nesunkiai paaiškinti kasdienio gyvenimo pavyzdžiais.
Ar taip pat lengvai galima paaiškinti apie kotangentus, išvestines, iracionaliuosius skaičius?
LLRI Švietimo centro vadovė Justina Kuncaitienė sako sutinkanti, kad matematika yra „sausesnis“ mokslas nei ekonomika ar finansai, tačiau kartu ji mano, kad būdų, kaip labiau sudominti mokinius būtent šia disciplina, galima surasti.
„Kai mes pradedame mokytis matematikos mokykloje, pačioje pradžioje skaičiuojame, pavyzdžiui, saldainius. Mes mokomės tų dalykų, kuriuos labai gerai suprantame. Bet kažkuriuo metu vėlesnėse klasėse mes pametame tą sąsają tarp to, kas yra labai artima, ir to, kas yra matematika. Taip dešimtoje klasėje matematika dažniausiai tampa raketų mokslu“, – lygino J.Kuncaitienė.
Ji teigia, kad reikėtų bent jau pamėginti rasti sąlyčio taškų su tuo, kas mokiniui artima kasdieniame gyvenime.
„Gal mes galime šiuo atveju padėti mokytojui suprasti, kaip tą komplikuotą teoriją privesti prie realaus gyvenimo“, – siūlė ji.
Programavimu sudominti lengviau
Vis dėlto kai kurie pašnekovai matematikos mokyme mato ryškių skirtumų nuo kitų, lengviau pokyčiams pasiduodančių disciplinų.
„Labiausiai tikiu tuo, kad verslas gali paskatinti pokyčius, naujoves, bet matematika yra fundamentas. Ji, aišku, vystosi, bet tai, ko mokoma mokyklos kurse, yra pakankamai statiškas, nusistovėjęs dalykas“, – 15min komentavo Povilas Poderskis, vykdomasis lietuvių IT kompanijos „Nord Security“ direktorius.
Prieš keletą metų jo inicijuotas projektas „Kompiuteriukai vaikams" ragino verslus prisidėti prie fondo, kurio lėšomis šalies penktokams būtų finansuojami minikompiuteriai „micro:bit“. Tuo metu P.Poderskis dirbo Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriumi.
Projekto partneriais tapo ir verslas – prie iniciatyvos prisidėjo tokios įmonės kaip „Tele2“, „Šviesa“, „Tesonet“, „Danske bankas“, „Barclays“, „Western Union“ ir kiti.
Šio fondo veikla buvo pakankamai sėkminga. Štai, pavyzdžiui, 2017-2018 m. minikompiuteriais buvo aprūpinti daugiau nei 20 tūkst. Lietuvos penktokų. Projekto tikslas buvo paskatinti mokinių susidomėjimą technologijomis ir programavimu, dalis lėšų buvo skirta mokyklų IT infrastruktūros atnaujinimui, pedagogų apmokymui.
Nors ši akcija praėjo sėkmingai, P.Poderskis buvo skeptiškesnis dėl panašaus poveikio matematikos mokymui – daugiausia dėl šio mokslo specifikos.
Jo manymu, verslas šioje srityje radikaliai pakeisti matematikos mokymo nesugebėtų. Pavyzdžiui, IT disciplinų mokymą Lietuvos mokyklose transformuoti lengviau, nes čia nuolat atsiranda daug naujovių. Tuo tarpu matematikai šis modelis nebūtinai galioja, sakė P.Poderskis.
„Niekas geriau neišrado – turi būti stiprus mokytojas ir įdomiai mokyti matematikos. Tai, mano nuomone, yra fundamentalus švietimo sistemos uždavinys“, – kalbėjo jis
Mokytojų ruošimą finansuoti gal ir galima, bet problema – atlyginimai
Vis dėlto paruošti stiprų matematikos mokytoją nėra taip paprasta. Nepaisant valstybės užsibrėžtų tikslų, mokytojo profesija vis dar nėra prestižinė, o tai atsiliepia ir atlyginimams.
Be to, matematikos mokytojai yra vieni tų, kurių mokyklose trūksta labiausiai. Štai 2020 m. duomenimis, kuriuos skelbė LRT radijas, matematikos mokytojai buvo tarp reikalingiausių pedagogų, kartu su lietuvių ir užsienio kalbų mokytojais, pradinių klasių specialistais.
P.Poderskis mano, kad toks gerų mokytojų trūkumas yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl vidutinis Lietuvos mokinys gana prastai moka matematiką.
Matematikos mokytojas, anot jo, yra žmogus, turintis polinkį į tiksliuosius mokslus ir kartu turintis pedagoginį polinkį. Tačiau dažnai su savo matematiniais įgūdžiais jis gali rasti geriau apmokamą darbą.
Valstybė, nors ir lėtai, imasi žingsnių tokių specialistų skaičiui didinti. Švietimo mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) skelbia, kad nuo šiol 600 naujų pedagoginės krypties studentų gaus 299 eurų arba 506 eurų stipendijas, tuo atveju, jeigu pasirinkta kryptis yra prioritetinė. Į šį prioritetinių specialybių sąrašą patenka ir būsimi matematikos mokytojai.
Galbūt prie specialistų ruošimo finansiškai galėtų prisidėti ir susivieniję Lietuvos verslai? P.Poderskis teigia, kad apskritai stipendijos aukštojo mokslo srityse yra nebloga praktika ir tai jau vyksta, tačiau vargu ar šis sprendimas veiktų ruošiant matematikos mokytojus.
„Stipendijos dažniausiai steigiamos tada, kai norima pritraukti studentus į sudėtingas specialybes, tarkime, į inžineriją. Pavyzdžiui, seniau tokios būdavo atominės energetikos studijos. Tokios stipendijos veikia, kai skiriamos stojant į savaime perspektyvius dalykus, kuriuos studijuoti yra sunku. Pridedama pinigų, kad atsirastų tas noras. Tai yra logiška“, – kalbėjo jis.
Tačiau panašus modelis matematikos mokytojų ruošimui nelabai veiktų. Anot P.Poderskio, į matematikos mokytojo specialybę nenorima stoti ne dėl to, kad studijuoti yra sunku, o dėl prastų atlygio perspektyvų.
I.Langaitė taip pat vienu pagrindinių prastų matematikos egzaminų rezultatų priežasčių įvardija kokybiškai paruoštų mokytojų trūkumą. Jų trūksta ne tik matematikoje, tačiau ir technologijų mokyme, į kurį „Unicorns Lithuania“ daugiausia ir susikoncentravę.
Pasak asociacijos vadovės, startuolių sektoriaus atstovai dėl verslo paramos būsimų mokytojų ruošimui universitetuose nėra kalbėję.
„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad švietimo sistema yra labai didelė ir brangi. Verslas jos neišgelbės. Švietimo ir verslo iniciatyvos padeda, iš praktinės pusės, privesti mokyklos programą prie realių gyvenimo pavyzdžių, bet jeigu mes šnekame apie mokyklų, programų finansavimą, mes negalime skaičiuoti, kad tai turėtų padengti verslas. Tai yra valstybės funkcija ir sumos yra labai didelės“, – kalbėjo ji.
Pašnekovė taip pabrėžė ne kartą kartotą tezę – nors valstybės švietimo sektorius finansuojamas pakankamai gausiai, nemažai lėšų išleidžiama neefektyviai.
„Labai daug yra investuojama į asfaltą ir plyteles, o ne žmogiškuosius išteklius. Tai šnekėta jau daugybę kartų. Resursai yra riboti, o poreikių yra nemažai“, – 15min komentavo I.Langaitė.
Vienas „Brolis group“ įkūrėjų: tai – valstybės funkcija
Vienas iš technologijų įmonių grupės „Brolis Group“ įkūrėjų, mokslininkas Kristijonas Vizbaras 15min sakė daug galimybių padidinti potencialių inžinierių būrį dar mokykloje nematantis – tai, anot jo, valstybės reikalas.
„Faktas, kad verslas ir darbdaviai yra suinteresuoti. Dauguma verslų auginasi žmones, moko. Bet mes čia kalbame apie mokyklinį lygį – tokie žmonės net nepatenka pas darbdavius, jie turi pirma universitetą pabaigti. Problema yra truputį kito lygio – mes kalbame apie visišką bazinių pagrindų nebuvimą“, – kalbėjo jis.
Pašnekovas pridūrė, kad nors jo įmonės vykdo ekskursijas, susitikimus su mokiniais, be to, kartais moksleiviai praleidžia nuo savaitės iki kelių darbo dienų stebėdami įmonės darbuotojų darbą, tačiau įmonės dydis apriboja galimybes padaryti ką nors reikšmingo.
Paklaustas apie tai, ar tokiu atveju nebūtų lengviau susikooperuoti su kitais sektoriaus verslais ir tartis dėl galimybių, K.Vizbaras pabrėžė, kad net ir tokiu atveju, valstybės mastu šios pastangos būtų „lašas jūroje“.
Reikia pradėti kalbėtis, bet svarbiausias balsas – mokytojų ir mokinių
Nors problemų šioje srityje atrodo gerokai daugiau nei jų sprendimo būdų, vienas esminių raktų šiuo atveju būtų išsiaiškinti pačių mokinių poreikius ir interesus, mano J.Kuncaitienė.
Ji atsiremia į jau minėto ekonomikos vadovėlio kūrimo patirtį.
„Mūsų pagrindiniai atskaitos taškai buvo suprasti, ko reikia švietimo bendruomenei, mokytojui, kaip atspindėti tas ugdymo programas. Mūsų vadovėlio niekas nenaudotų, jei jis neatitiktų programų“, – komentavo LLRI atstovė.
Pašnekovė pabrėžė, kad švietimo sistemos vienetai gali judėti individualiai – pavyzdžiui, kai kurios mokyklos susiranda socialinius partnerius įvairioms veikloms. Socialiniai partneriai galėtų padėti mokiniui suprasti kompleksinę temą ar bent jau atsakyti į klausimą, kodėl jam to reikia. Tai, anot jos, yra vienas dažniausiai matematikoje mokinių keliamų klausimų, ypač susidūrus su sudėtingesnėmis, abstraktesnėmis koncepcijomis.
Pašnekovė pridūrė, kad yra ir atvejų, kai verslas tiesiogiai remia mokyklas, tiesa, paprasčiausiu būdu matoma finansinė parama – įmonės nuperka kompiuterius ar panašiai. „Veikiausiai ir matematikoje tų būdų surasti galima, bet reikia ir dialogo: verslo, valstybės ir tų pačių naudotojų – mokytojų ir mokinių įsitraukimo“, – apibendrina J.Kuncaitienė.
