Į 15min redakciją kreipėsi skaitytojas, kurio 60 eurų vertės siuntinys, keliavęs iš Jungtinės Karalystės, pabrango dar trisdešimčia eurų.
Pirkėjas teigė, kad nors buvo susipažinęs su naująja siuntimo tvarka, tokia suma jam atrodo per didelė. Dėl šios situacijos jis kaltina lietuvišką siuntų įmonę „EshopWedrop“.
Šios bendrovės praktika – gabenti siuntinius, užsisakytus iš kitų valstybių e.parduotuvių. Pirkėjas pristatymui įveda toje pačioje šalyje esančios „EshopWedrop“ įmonės sandėlio adresą, todėl dažnu atveju šiame etape sutaupoma vidinėms pristatymo išlaidoms. Tuomet prekė ar prekės gabenamos į Lietuvą.
Skaitytojas šią įmonę kaltina dėl, anot jo, nesąžiningai paskaičiuotų papildomų siuntimo mokesčių, kurių, pagal Europos Sąjungoje (ES) galiojančias siuntimo iš trečiųjų šalių nuostatas, nepriklauso mokėti.
„Esu ne kartą naudojęsis „EshopWedrop“ paslaugomis, tačiau problemų nebuvo kilę iki šiol. Teko siųstis siuntą per juos iš Anglijos, kaip žinome nuo liepos 1d. visoms siuntoms ne iš ES yra taikomi papildomi importavimo mokesčiai. Apie tai mes žinojome, ir žinome kokie yra taikomi mokesčiai, todėl nepabijome ir užsisakėme smulkią sporto prekę per juos“, – rašo skaitytojas.
Vis dėlto, jis nustebo sužinojęs, jog už atvykusios 61,34 eurų vertės siuntos importavimą teks sumokėti dar 31,37 eurų. Dalis šio mokesčio buvo pagrįsta taisyklėmis, su kuriomis vyras buvo susipažinęs, tačiau galutinis mokestis jam pasirodė per didelis.
„Pasigilinus plačiau, paaiškėjo jog ši įmonė savavališkai prideda visoms siuntoms papildomą muito mokestį, kuris sudaro (5-10 proc.), tačiau pagal Lietuvos respublikos įstatymus, siuntoms iš trečiųjų šalių muito mokestis yra taikomas tik viršijus 150 eurų vertę. Kadangi mūsų siunta neviršijo šios sumos, mes turėjome papildomai mokėti tik 21 proc. importo PVM“, – skundėsi jis.
Susisiekęs su „EshopWedrop“ darbuotojais, ir pasiteiravęs kodėl taikomi papildomi mokesčiai, jis teigia sulaukęs paaiškinimo, jog galbūt muitinėje įvykusi klaida. Jam buvo pasiūlyta kreiptis į Nyderlandų muitinę. Į šią ES priklausančią šalį iš Jungtinės Karalystės buvo įvežtos ir išmuitintos vėliau į Lietuvą keliavusios prekės.
„Mes prašėme pašalinti papildomą įmonės „EshopWedrop“ priskaičiuotą neteisingą mokestį, tačiau jie tai daryti atsisakė. Be to, jie taiko papildomą muitinės tarpininkavimo mokestį, kuris sudarė net 4,98 eurų ir net nesistengia, o gal piktybiškai nenori padėti spręsti problemų“, – piktinosi skaitytojas.
Vis dėlto vyras teigė, kad jaučiasi apgautas būtent dėl 7,23 eurų muito mokesčio, kurį jis pavadino „nedidele suma“. „Siunta nebuvo brangi, tačiau bet kokiu atveju tai nėra teisinga, kadangi žymiai daugiau gali nukentėti žmonės siųsdami brangias siuntas“, – skundėsi jis.
Paslaugos tiekėjai: apie įkainius ir sąlygas klientai buvo informuoti
Situaciją 15min komentavę UAB „EshopWedrop Baltics“ atstovai, teigė, kad viskas padaryta pagal esamas taisykles. Tiesa, jie pripažino, kad smulki siunta buvo apmokestinta Nyderlandų muitinės, nors pagal deklaruojamą tvarką muito mokesčiu apmokestinamos tik prekės, kurių vertės viršija 150 eurų.
Visgi pasak UAB „EshopWedrop Baltics“ atstovė Indrės Macijauskaitės, tai neturėjo būti naujiena vartotojams, nes apie tai jiems buvo pranešta prieš tvarkos pakeitimą, liepos-rugpjūčio mėnesiais.
Anot jos, klientai buvo informuoti, kad dėl techninių priežasčių, trumpą laiką, Nyderlandų muitinė visas „EshopWedrop“ klientų prekes išmuitins vienodomis sąlygomis. Tai reiškė, kad visoms prekėms, neatsižvelgiant į jų vertę, bus taikomas ir PVM, ir importo muitai.
Dėl šios priežasties klientui buvo taikomas papildomas 7,23 eurų importo muito mokestis už mažos vertės siuntinį. Šiuo konkrečiu atveju, bendros išlaidos klientui, atėmus „EshopWe drop“ administravimo išlaidas, siekė 17,75 eurų. Įmonės mokesčiai sudarė 13,62 eurus.
„2021 metų liepos mėnesį, kuomet ruošėmės susieti savo sistemas su IOSS PVM mokėjimų modeliu, mes, deja, neturėjome kitos išeities, kaip tik nustatyti papildomus importo muito mokesčius visiems siuntiniams“, – sakė įmonės atstovė.
„EshopWedrop“ siuntoms taiko ir dviejų tipų mokesčius, kurie minėtam klientui buvo didesni dėl to, kad įprasta tvarka muito mokesčiu neapmokestinamos žemos vertės prekės, bet šiuo atveju buvo apmokestintos.
Vienas iš dviejų taikomų mokesčių – importo mokesčių administravimo mokestis. Kliento atveju šis siekė 4,98 eurus. Tai yra kiekvienai pakuotei taikomas bendrovės nustatytas mokestis, kurį klientas sumoka „EshopWedrop“ už visą kiekvieno siuntinio išmuitinimo procedūrą. Šis mokestis yra skirtingas mažos ir aukštos vertės siuntiniams.
Kitas taikomas mokestis panašiu pavadinimu – importo mokesčių apmokėjimo mokestis. Importo mokesčių apmokėjimo mokestį sudaro 9,98 proc. nuo muitinės kliento vardu paskaičiuotų mokesčių ir susideda iš importo PVM, muito mokesčių ir kitų paskaičiuotų mokesčių sumos. Taigi nepatenkintas klientas šiuo atveju sumokėjo didesnį mokestį, kadangi į jį priskaičiuotas muitas, kurio įprastu atveju nebūtų.
Pagelbėti klientui šioje situacijoje įmonės atstovai sakė niekuo negalintys, kadangi „EshopWedrop“ negali daryti įtakos muitinei dėl paskaičiuotų importo mokesčių.
„EshopWedrop“ klientų aptarnavimo komanda neturi įgaliojimų kištis į reikalus, susijusius su Nyderlandų muitinės paskaičiuotais mokesčiais ir gali tik rekomenduoti klientams susisiekti tiesiogiai su muitinės atstovais“, – sakė I.Macijauskaitė.
Jos teigimu, jokie taisymai ar permokų grąžinimas nėra galimi, nesvarbu kokia yra klaidos priežastis – ar kliento neteisingai deklaruota suma, ar dėl Nyderlandų muitinės priimto sprendimo. „Galutinė muitinės apmokestinama vertė, pagal kurią bus skaičiuojami mokesčiai, gali skirtis nuo kliento deklaruotos daikto vertės, o tai taip pat reiškia, kad muitinės paskaičiuoti mokesčiai gali skirtis nuo „EshopWedrop“ sistemos iš anksto paskaičiuotų importo mokesčių“, – paaiškino I.Macijauskaitė.
VTAAT: reikėtų išsiaiškinti, ar buvo suteikta reikiama informacija
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VTAAT) Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė teigė, kad paslaugos teikėjui yra keliama pareiga suteikti išsamią, teisingą, visapusišką informaciją apie teikiamas paslaugas, galimas pasekmes bei kitokią informaciją, turinčią įtakos vartotojo apsisprendimui sudaryti sutartį.
„Paslaugos teikėjas, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs pareigą suteikti informaciją vartotojui, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius“, – sakė ji.
Šiuo atveju, jeigu vartotojas yra nepatenkintas suteikta siuntų įmonės paslaugų kokybe, jis turėtų kreiptis visų pirma į paslaugos teikėją ir bandyti išspręsti problemą taikiai.
Tačiau, jei kyla ginčas, ir nepavyksta ginčo šalims rasti taikaus sprendimo, vartotojas gali kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT) dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka.
„Šiuo atveju VVTAT vertintų visas ginčo aplinkybes, pateiktus ginčo šalių įrodymus ir paaiškinimus, t. y. vertintų, ar tinkamai vartotojui buvo suteikta informacija apie taikomus muito mokesčius“, – komentavo D.Malinauskienė.
