Dėl panaikintų VIAP kvotų KTE ketina kreiptis į tarptautinį arbitražą

Nuo šių metų panaikinus viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kvotas termofikacinių elektrinių gaminamai elektrai, verslininko Rimando Stonio netiesiogiai valdoma Kauno termofikacijos elektrinė (KTE) ketina kreiptis į tarptautinį arbitražą.
Kauno termofikacinės elektrinės plėtra supriešino politikus
Kauno termofikacinės elektrinės plėtra supriešino politikus / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Tai BNS patvirtino KTE atstovas Arūnas Armalis. Pasak jo, tarptautiniam arbitražui bus skundžiami Lietuvos vyriausybės sprendimai dėl VIAP tvarkos.

„Taip, toks faktas yra, tačiau kreipimosi KTE neturi, nes tai daro akcininkai ir akcininkams atstovaujantys teisininkai. Deja, daug detalių negaliu pasakyti. Vienas dalykas tai yra KTE jau dalyvavo biokuro konkurse, kurį nutraukė vidurį konkurso. Taip ir VIAP būtent ta tvarka, kuri buvo priimta dar praeitos Vyriausybės, kurios irgi nesilaikė to grafiko. Vienais dalykas tai, kad keitėsi įstatymai, kurie nukirtinėjo investicijas, nes įsigyta KTE prie vienų įstatymų su vienom galimybėm, o pradėjus investicinius projektus tie įstatymai ir įsakymai vis keitėsi“, – BNS sakė A.Armalis.

Dėl nuo šių metų pradžios panaikintų VIAP kvotų KTE bei Vilniaus šilumos tinklai kreipėsi į Konkurencijos tarybą. Pastaroji kovo viduryje nusprendė pradėti tyrimą dėl Vyriausybės nutarimo, kuriuo didžiausiai šilumos gamintojai šalyje „Lietuvos energijos gamybai“ (LEG) suteikta išskirtinė teisė užtikrinti galios rezervą.

Panaikinus VIAP kvotas nuo sausio šalies termofikacinės elektrinės nebegauna paramos iš VIAP biudžeto, dėl to nuo sausio nebeveikia trečioji Vilniaus termofikacijos elektrinė, kuri šiuo metu išnuomota „Vilniaus energijai“, o nuo kitų metų vidurio atiteks Vilniaus šilumos tinklams.

Kainų komisijos patvirtintame šių metų VIAP biudžete vienintelei LEG rezervui palaikyti skirta 28,522 mln. eurų. Pernai LEG buvo skirta 57,877 mln. eurų, o termofikacinėms elektrinėms – 21,412 mln. eurų VIAP lėšų.

2012 metais dar „Gazprom“ tebepriklausiusi KTE ketino į jėgainės modernizavimą investuoti 58 mln. eurų ir taip atitikti ES taršos reikalavimus. Tačiau planuotos investicijos taip ir nebuvo įgyvendintos. Vėliau R.Stonys taip pat bandė modernizuoti KTE, bet nesėkmingai – jis ketino statyti 150 megavatų biokuro įrenginius ir dalyvavo aukcione fiksuotam elektros tarifui laimėti, tačiau aukcionas buvo nutrauktas. 2015 metais KTE dalyvavo „Lietuvos energijos“ skelbtoje partnerio būsimam kogeneracinės jėgainės projektui atrankoje, tačiau jos nelaimėjo.

Šių metų vasario viduryje vienintele KTE akcininke tapo Singapūre registruota „Energy Capital Holdings“, tačiau galutiniu įmonė savininku liko R.Stonio šeima. Iki tol 100 proc. KTE akcijų priklausė Liuksemburge registruotai „Power Equity Investments“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis