Pataisas teikiantys Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai pranešė, kad „skiepadienis“ priklausytų visiems pasiskiepijusiems, nepaisant to, kokią vakciną gavo ir ar pasireiškė kokie nors šalutiniai poveikiai.
Vienas projekto iniciatorių parlamentaras Tomas Tomilinas sako, jog tai būtų kartu ir motyvacijos priemonė, ir padėka visiems, sutinkantiems skiepytis.
„Laisvos dienos suteikimas yra išbandyta ir pasiteisinusi praktika skatinant visuomenę atlikti tam tikras medicinines procedūras, pavyzdžiui, duoti kraujo, manome, kad tai teigiamai veiktų ir žmonių motyvaciją skiepytis, mažintų nerimą dėl būtinybės eiti į darbą prastai jaučiantis“, – pranešime spaudai sakė Seimo narys.
Pagal dabar galiojančią tvarką prastai po skiepo besijaučiantis žmogus gali bendrąja tvarka kreiptis į šeimos gydytoją ir gauti nedarbingumą dėl karščiavimo ar kitų simptomų, tačiau, projekto autorių teigimu, pradedant masinę vakcinaciją tokia tvarka labai apkrauna šeimos gydytojus, didina biurokratinę naštą sveikatos apsaugos sistemai.
„Net ir nedidelė reakcija į skiepą gali ženkliai sumažinti žmogaus darbingumą: galvos skausmas, šaltkrėtis, silpnumas gal ir nėra labai pavojingi, tačiau tikrai nemalonūs, norime suteikti žmogui galimybę atidžiau pasirūpinti savimi papildomai neapkraunant gydytojo“, – teigė T.Tomilinas.
Pirmosios dvi nedarbingumo dienos vis tiek apmokamos darbdavio sąskaitą, tad viena laisva diena, gali būti, yra netgi optimalesnis variantas.
Pasak projekto bendraautoriaus Seimo nario Lino Kukuraičio, tikimasi, jog tokiems pakeitimams neprieštaraus ir darbdaviai.
„Pirmosios dvi nedarbingumo dienos vis tiek apmokamos darbdavio sąskaita, tad viena laisva diena, gali būti, yra netgi optimalesnis variantas“, – tvirtino L.Kukuraitis.
Pasak jo, darbdaviai taip pat yra suinteresuoti, jog kuo daugiau kolektyvo narių būtų paskiepyti ir įgytų imunitetą.
Siūloma, jog ši laisva diena po skiepo būtų suteikiama tik tuomet, kai šalyje įvestas karantinas arba esant pandeminėms sąlygoms.
Tai leistų užtikrinti, kad darbuotojams nepriklausytų laisvadienis po kitų, pasirenkamų skiepų, pavyzdžiui nuo gripo ar erkinio encefalito.
Graži idėja, bet ar pati geriausia – nemanau.
Nuomonės – prieštaringos
Tokia idėja, panašu, turi rėmėjų Seime, tačiau jos virtimas realybe labiausiai priklausys nuo iniciatorių pastangų įtikinti valdančiuosius politikus.
„Graži idėja, bet, ar pati geriausia – nemanau“, – 15min sakė Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas.
Pasak jo, automatinis „skiepadienio“ suteikimas gali skatinti piktnaudžiavimą, nes dalis žmonių nepatiria praktiškai jokių COVID-19 vakcinos pašalinių poveikių.
Anot politiko, šiandien gauti darbdavio dvi dienas apmokamą nedarbingumą galima ir gyvai nesilankant pas šeimos gydytoją, užtenka skambučio.
„Mes, Seimo nariai, Bendrojo vidaus produkto tiesiogiai nekuriam, bet kažkas Lietuvoje kasa žvyrą ir stato namus. Turime ir apie ekonomiką galvoti, o šiuo atveju tai būtų dar viena laisva diena, kartais neturint jokio pagrindo“, – kalbėjo E.Gentvilas.
Pats kitą dieną po skiepo nebūčiau galėjęs dirbti net nuotoliniu būdu, o gal net ir šeimos gydytojui neprisiskambinčiau.
Seimo vicepirmininkas „darbietis“ Andrius Mazuronis kolegų „valstiečių“ siūlymą palaikytų.
„Kaip pats pasiskiepijęs „AstraZeneca“, žinau, kokia gali būti savijauta, todėl visai palaikyčiau tokią dieną. Pats kitą dieną po skiepo nebūčiau galėjęs dirbti net nuotoliniu būdu, o gal net ir šeimos gydytojui neprisiskambinčiau“, – 15min sakė politikas.
„Manau, kad galim dėl to diskutuoti, o į ką ji išsirutulios Seime, pamatysime“, – pridūrė jis.
Konservatorė Paulė Kuzmickienė tvirtino, kad palaiko visus siūlymus, kurie padėtų greičiau paskiepyti visuomenę.
Vis dėlto ji teigė, kad prieš priimant tokias pataisas politikams reikėtų atsakyti į keletą klausimų, kas šiame etape skiepijant žmones yra svarbiausia.
„Mes visi sakome, kad dabar svarbu paskiepyti rizikingiausią amžiaus grupę, tai yra 65 metų ir vyresnius žmones. Daugiausia tai nėra dirbantys žmonės, todėl jiems „skiepadienis“ nebūtų aktualus“, – 15min teigė parlamentarė.
Ji taip pat svarstė, kad žmones labiau skiepytis skatintų ir geresnis visuomenės informavimas apie vakcinavimo kampaniją, sklandesnė registracijos sistema. Be to, pabrėžė P.Kuzmickienė, daliai žmonių nepasireiškia joks šalutinis poveikis.
Vis dėlto P.Kuzmickienė nebūtų prieš, kad diskusija dėl „skiepadienio“ nusikeltų į Seimo komitetus.
„Man atrodo, kad pateikimo stadijoje tikrai galime pritarti siūlymui ir komitetuose ieškoti atsakymų į šiuos klausimus“, – sakė politikė.
Darbdaviai ne prieš
Profsąjungos sako, kad „skiepadieniai“ padėtų sustiprinti žmonių pasitikėjimą vakcinavimo nuo COVID-19 kampanija. Didesni darbdaviai taip pat sako, jog nematytų problemos pasiskiepijusiems žmonėms suteikti laisvą dieną.
Viskas tvarkoje, nematau jokios problemos, šimtu procentų palaikau tokius dalykus.
„Jei bus įteisinti laisvadieniai po COVID-19 skiepo, šį darbdaviui keliamą reikalavimą įgyvendinsime“, – komentare 15min nurodė „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.
Šis prekybos tinklas paskiepytiems darbuotojams taip pat dovanos 10 eurų vertės „Eurovaistinės“ čekius.
Medicinos priemones gaminančios „Intersurgical“ generalinis direktorius Sigitas Žvirblis irgi nebūtų prieš laisvą dieną paskiepytiesiems.
„Viskas tvarkoje, nematau jokios problemos, šimtu procentų palaikau tokius dalykus, tačiau, manau, kad žmones nuo skiepų baido ne motyvacijos trūkumas, o tai, kaip žiniasklaida nušviečia pandemijos valdymą“, – 15min sakė S.Žvirblis.
Telekomunikacijų gigantės „Telia“ atstovas Audrius Stasiulaitis 15min sakė, kad įmonė ir šiandien galėtų iš principo įgyvendinti „skiepadienio“ idėją, nes pagal kolektyvinę sutartį bendrovės darbuotojai gali turėti dvi laisvas dienas neimdami nedarbingumo, jeigu apsirgo ar prastai jaučiasi.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė 15min sakė, kad palaiko siūlymą įvesti „skiepadienį“, tik pabrėžė, jog tai turėtų būti laikoma ne papildoma nauda darbuotojui, o būtinybe.
„Jeigu darbuotojas blogai jaučiasi, jam duodamas laisvas laikas. Tai turėtų būti logiškas darbdavio požiūris į susiklosčiusią situaciją“, – 15min sakė I.Ruginienė.
Jeigu dėl skiepo neapsisprendęs žmogus pasitikės savo darbdaviu, pasitikės procesu, nejaus prievartos ir įtampos, tai padidins tikimybę, kad jis skiepysis.
„Geriau darbuotoją apsaugoti dabar, nei vėliau leisti jį į nedarbingumą keturioms ar penkioms dienoms“, – pridūrė ji.
Profsąjungų atstovė tvirtino, kad „skiepadienis“ suteiktų darbuotojams daugiau pasitikėjimo darbdaviu, o taigi ir pačiu skiepijimo procesu.
„Jeigu dėl skiepo neapsisprendęs žmogus pasitikės savo darbdaviu, pasitikės procesu, nejaus prievartos ir įtampos, tai padidins tikimybę, kad jis skiepysis“, – kalbėjo I.Ruginienė.
Tuo tarpu tuo metu Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas sakė, kad „skiepadienis“ gali kažkiek paskatinti skiepijimąsi, tačiau jis kritikavo „politikų norą viską sureglamentuoti.“
„Palikime darbdaviams patiems nustatyti, ko reikia darbuotojui, ar jam reikia prie atostogų pridėti dieną, ar laisvą dieną suteikti“, – naujienų agentūrai ELTA sakė įmonių atstovas.