Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2018 06 22 /14:55

Dėl VSD informacijos „LiTak-Tak“ negavo eksporto licencijos

Dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pateiktos informacijos Lietuvos institucijos atsisakė išduoti eksporto licenciją oro eismo valdymo sistemas gaminančiai įmonei „LiTak-Tak“.
Vilniaus regiono skrydžių valdymo centras
Vilniaus regiono skrydžių valdymo centras / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

Ūkio ministerijos atstovė Aušra Ramoškaitė BNS sakė, kad įmonė siekė licencijos dvejopo naudojimo prekėms – tai reiškia, kad jos gali būti naudojamos ir civilinėms, ir karinėms reikmėms.

„Komisijos strateginių prekių licencijų išdavimo klausimas spręstas ir Ūkio ministerijos sprendimai neišduoti dvejopo naudojimo prekių eksporto licencijos UAB „LiTak-Tak“ buvo priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pateikta informacija“, – BNS nurodė A.Ramoškaitė.

Konkrečių prekių ir šalių, į kurias norėta jas eksportuoti, ji sakė negalinti atskleisti, nes ši informacija gali sudaryti bendrovės komercinę paslaptį.

Įmonė nesutiko, kad šie duomenys būtų paviešinti ir į BNS klausimus neatsakė. VSD atsisakė komentuoti išvadą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas šį mėnesį atmetė „LiTak-Tak“ skundą teismui dėl komisijos ir Ūkio ministerijos sprendimų kaip nepagrįstą. Šis teismo sprendimas gali būti apskųstas per mėnesį.

„LiTak-Tak“ gamykla įsikūrusi Keturiasdešimties Totorių kaime Vilniaus rajone. Ji gamina oro eismo valdymo sistemas, radarus.

„LiTak-Tak“ gamykla įsikūrusi Keturiasdešimties Totorių kaime Vilniaus rajone. Ji gamina oro eismo valdymo sistemas, radarus.

Registrų centro duomenimis, nuo praėjusio spalio „LiTak-Tak“ valdo Ukrainos piliečiai Valerijus Boguslavskis ir Sergijus Perevarovas.

VSD atstovė Aurelija Katkuvienė BNS patvirtino naujienų portalo vz.lt paskelbtą informaciją, kad „LiTak-Tak“ turi VSD leidimą dirbti su slapta informacija bei NATO patikimumo deklaraciją.

Anot vz.lt, pernai bendrovės apyvarta išaugo 1,4 karto iki 31,5 mln. eurų. Grynasis pelnas išliko panašus. Pernai jis siekė 7,64 mln. eurų, o užpernai – 7,88 mln. eurų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?